Ekonomiškas vilkiko vairavimas: žmogiškojo faktoriaus įtaka degalų sąnaudoms

Nors Lietuvoje ekonomiško vairavimo mokymai dar nėra plačiai paplitę, Vakarų Europos šalyse tai seniai nebėra naujiena. Ten ekonomiško vairavimo principai yra įtraukti ne tik į keliančių vairuotojų kvalifikaciją kursus, bet ir pradedančiųjų vairuotojų apmokymus.

„Ekonomiškas vairavimas – sumanus ir atsakingas vairavimo būdas, padedantis mažinti transporto priemonės eksploatacijos kaštus, taupyti kuro sąnaudas bei saugiai pasiekti kelionės tikslą“, – teigia UAB „Adampolis“ ekonomiško vairavimo instruktorius Romualdas Minelga.

Į ekonomiško vairavimo koncepciją taip pat įeina gebėjimas tinkamiau išnaudoti technines sunkvežimio savybes bei naujausias transporto priemonės technologijas.

Vairuotojo įtaka transporto priemonės degalų sąnaudoms

Kartais įprasta manyti, kad transporto priemonės degalų sąnaudos yra tiesiogiai susiję su jos techninėmis charakteristikomis, o vairuotojo vaidmuo šiuo klausimu yra minimalus. Tačiau UAB „Adampolis“ ekonomiško vairavimo instruktorius vienareikšmiškai atmeta tokį požiūrį.

„Ekonomiškai vairuojantis asmuo sunaudoja bent 2 litrais mažiau degalų nei kitas vidutinis vairuotojas, o ką kalbėti apie tuos, kurie nesugeba apskritai normaliai važiuoti? Paskaičiuokime, kiek tūkstančių kilometrų transporto priemonė nurieda per kelis metus ir visi suprasime, jog vairuotojo įtaka transporto priemonės degalų sąnaudoms yra milžiniška“, – pabrėžia R. Minelga.

Ekonomiško vairavimo instruktorius išskiria keletą momentų, kuomet žmogiškojo faktoriaus įtaka degalų sąnaudoms yra itin akivaizdi:

• Chaotiškas vairavimas – vairuotojas per dažnai perjunginėja pavaras, neįvertinęs situacijos nuolat stabdo ir vėl sunkvežimį akseleruoja iš naujo;

• Prastas situacijos kelyje įvertinimas – vairuotojas pamatęs kliūtį staigiai stabdo arba atvirkščiai – per anksti pradeda stabdyti. Ekonomiško vairavimo kursuose didelis dėmesys skiriamas teisingam laiko ir atstumo įvertinimui;

• Nemokėjimas pradėti važiuoti iš vietos – įjungiama neteisinga pavara, kuri labai sukelia kuro sąnaudas, nors judėjimo pradžioje greičio pedalas įprastai neturėtų apskritai būti spaudžiamas;

• Neteisingas tempomato naudojimas;

• Per mažas dėmesys iš vairuotojo pusės transporto priemonės priežiūrai, tiesiogiai priklausančiai nuo jų, pvz. oro slėgis ratuose;

• Optimalus greitis – ypatingai įtakoja degalų sąnaudas, nors greičio sumažinimas keliais kilometrais per valandą, 99 proc. atvejų neturi įtakos per pamainą nuvažiuotam vairuotojo atstumui.

Tikslas – sumažinti sąnaudas 2 ltr/100km, praktikoje – sutaupo iki 3-4 ltr/100km

Pasak UAB „Adampolis“ ekonomiško vairavimo instruktoriaus, apmokymų tikslas yra išmokinti vairuotojus teisingai eksploatuoti savo transporto priemonę, o degalų sąnaudas sumažinti bent 2 ltr/100 km.

Esamus vairuotojo sugebėjimus įvertinti nėra labai sudėtinga: ekonomiško vairavimo kursai turi 2 praktinius važiavimus – prieš teoriją, kurios metu išmatuojamos degalų sąnaudos, sankabos perjungimų skaičius, vidutinis greitis trasoje, ir po teorijos – fiksuojamas apmokymų rezultatas.

„Mokymų metu buvo atvejų, kai vairuotojas 2-ojo važiavimo metu kuro sąnaudas sumažino net 10 litrų, kuo sunku ir patikėti. Tuomet vairuotojas prieš mokymus trasoje judėjo su 41 ltr/100km sąnaudomis, o mokymų pabaigoje – tik 31ltr/100 km“, – šypsosi R. Minelga.

Minėtas atvejis, žinoma, unikalus, teigia ekonomiško vairavimo instruktorius, tačiau praktikoje ekonomiško vairavimo kursus baigę vairuotojai vidutiniškai sutaupo iki 3-4 ltr/100km degalų.

Parengta pagal „Adampolis“ žurnalo „Specialistas“ informaciją.