Šiandien Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Graikija iškėlė klausimą dėl Rusijos paskelbtų žemės ūkio produkcijos importo apribojimų įtakos šių šalių transporto verslui ir galimų veiksmų neigiamam poveikiui sumažinti.
„Atsižvelgdami į susidariusią padėtį transporto sektoriuje ir į tai, kad su panašiomis problemomis susiduria ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjai, prašome Europos Komisijos įvertinti susidariusią situaciją ir pagal galimybes imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama sumažinti neigiamą sankcijų poveikį transporto sektoriui“, – sakė Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
Rusijos paskelbti žemės ūkio produkcijos importo ribojimai palietė ne tik šios produkcijos gamintojus, bet ir jos vežėjus. Tai ypač paveikė Lietuvos transporto kompanijas, kurios specializavosi vežti maisto produktus į Rusiją. Pasak viceministro A. Šliupo, nutraukti kontraktai ir dėl padidėjusios pasiūlos sumažėję pervežimų įkainiai gali sukelti transporto kompanijų bankroto bangą, nes didelė dalis transporto priemonių įsigyta lizingo būdu.
Rusijai įvedus importo apribojimus, vien per rugpjūčio mėnesį Lietuvos kelių transporto vežimo apimtys sumažėjo apie 19 proc., kas sudarė virš 3000 važiavimų. Šalies vežėjai ėmėsi aktyviai ieškoti galimybių dirbti kitose rinkose, tačiau šis procesas yra sudėtingas, nes pastaruoju metu padidėjus konkurencijai mažėja pervežimų įkainiai, ir nauji verslo ryšiai nekompensuoja praradimų dėl Rusijos įvestų apribojimų.
Nerimą taip pat kelia Rusijos veiksmai ribojant tranzitą į trečiąsias šalis, kai vežamos prekės, kurioms taikomi importo į Rusiją apribojimai. Pavyzdžiui, 8 Lietuvos krovininiai automobiliai, vežantys tranzitinius krovinius į Centrinę Aziją, buvo sustabdyti Baltarusijos pasienyje ir grąžinti atgal. Panašių atvejų patirta ir geležinkelių transporte, kai 30 vagonų su maisto produktais, skirtais Azijos rinkai, buvo sustabdyti prie Rusijos sienos.
Be to, Rusija šių metų rugsėjo 26 d. vykusiame Tarptautinio transporto forumo Kelių transporto darbo grupės posėdyje informavo, kad apriboja Europos transporto ministrų konferencijos leidimų galiojimą Rusijos teritorijoje iki 16 bazinių vienetų. Tai reiškia, kad šalys iš 2015 metais joms skirtų leidimų (Lietuvai – 169 bazinių leidimų, Lenkijai – 318) Rusijoje galės panaudoti tik 16 vienetų.
„Daugiau kaip 40 metų, nuo 1974 m. sausio 1 d., sėkmingai gyvavusi sistema, sukurta siekiant laipsniškai liberalizuoti krovinių vežimus kelių transportu, pradedama žlugdyti vienašališkai įvedant apribojimus“, – pastebi viceministras A. Šliupas.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras