Evakuatoriaus vairuotojo istorija: “Jei vairuotojai gerbtų vieni kitus, mano paslaugų reikėtų rečiau” (fotoreportažas)

Nuovargis, išsiblaškymas, per didelis greitis, slidus kelias ar patirties stoka. Tai tik keletas priežasčių, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai, o sunkiasvorės transporto priemonės nepasiekia kelionės tikslo. Gediminas Ilčiukas yra pasiruošęs bet kurią minutę sėsti prie evakuatoriaus vairo ir suteikti pagalbą kelyje nelaimės ištiktiems sunkvežimiams ir vairuotojams.

Faktai

Vairuotojas: Gediminas Ilčiukas

Amžius: 52 m.

Gyvena: Vilniuje

Dirba: techninės pagalbos vairuotojas, UAB „TOKS“

Darbo pobūdis: techninė pagalba kelyje visą parą

Sunkvežimis: VOLVO FH

Variklis: 500 AG

Pavarų dėžė: mechaninė, 14 pavarų su greitinančiąja pavara

Konfigūracija: 8×4

Kabina: Globetrotter

Antstatas: Omars 120T su buksyravimo ir hidrauline įranga

Profesionaliu sunkvežimių vairuotoju Gediminas Ilčiukas dirba daugiau nei 30 metų. Prieš penkerius metus Gediminas persikvalifikavo iš tolimųjų reisų vairuotojo ir dabar dirba su „Volvo FH“ evakuatoriumi įmonėje TOKS. Kasdieninis vairuotojo darbas – teikti techninės pagalbos paslaugas sunkiasvorėms transporto priemonėms Lietuvoje, Skandinavijoje, Vakarų Europoje ir Rusijoje.

„Gabenant krovinius viskas sąlyginai paprasta – yra krovinys, kurį reikia paimti ir pristatyti užsakovui, vairuotojai dažnai važiuoja gerai žinomu jiems maršrutu. Tačiau darbas su evakuatoriumi yra specifinis. Ne vien dėl to, kad skambutis gali pasigirsti bet kurią minutę, dieną ar naktį. Žinau, kad turiu kuo greičiau išvykti, o atvažiavęs rasiu ne krovinį, o nelaimės ištiktą vairuotoją ir jo sunkvežimį. Dažnai net nežinau, kokio sudėtingumo darbas laukia ir kada galėsiu grįžti namo, o tai išties nemažas iššūkis”,– sako Gediminas.

Į iškvietimus G. Ilčiukas važiuoja vienas. Dėl patogios Lietuvos padėties iškvietimų sulaukia ne tik gimtinėje, bet ir į užsienio šalis. Kartą teko važiuoti paimti vilkiko už beveik 2 000 kilometrų į Naberežnyje Čelny miestą Rusijoje.

Pagalbos poreikis kelyje tiesiogiai priklauso nuo krovinių gabenimų intensyvumo. „Darbo turiu visada. Kai transporto srautai dėl sezoniškumo nurimsta, tada šiek tiek ramiau. Tačiau vienodų iškvietimų ar darbų apimties beveik nebūna. Atvykus ir pamačius įvykio vietą, viskas atrodo lyg ir matyta anksčiau, bet pradėjęs dirbti pamatau, kad ir privažiavimas kitoks, ir taip lengvai nepavyks užkelti sunkvežimio ant evakuatoriaus, – sako techninės pagalbos vairuotojas. – Vasarą iškvietimų būna mažiau nei žiemą, kai užšąla degalų tiekimo magistralės, sąstatai dažniau nuslysta nuo kelio ir įsirausia į pusnis. Spaudžiant šalčiui, darbas yra itin sudėtingas, ypač kai reikia nusukti kardaną ar prikabinti trosus.“

Ant „Volvo FH“ važiuoklės sumontuota profesionali evakuavimui skirta įranga – buksyravimo šakė ir beveik 7 metrų ilgio hidraulinė teleskopinė strėlė. Atidarius dureles matyti tvarkingai susukti vilkimo trosai, įrankių dėžės ir antstato valdymo įrangos moduliai. Gediminas sako, kad šis jam patikėtas naujas evakuatorius yra stabilus kelyje, jį malonu vairuoti, o modernus antstatas užtikrina sklandų gabenimą ir saugų darbą.

Šio raudonos spalvos TOKS evakuatoriaus masė – 28 tonos. Buksyruojant vilkiką, kėbulinį sunkvežimį ar autobusą bendrasis svoris padidėja, o sąstato ilgis gali siekti 32 metrus. Todėl Gediminas turi vairuoti itin atsargiai ir planuoti kiekvieną savo tolimesnį veiksmą, saugodamas krovinį. Žybsinčios geltonos evakuatoriaus lemputės gerai matomos iš toli ir įspėja kitus eismo dalyvius.

„Kad ir į kokį iškvietimą važiuočiau, esu tikras, kad mano paslaugos bus reikalingos dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma – tai nuovargis ir neatidumas vairuojant, antroji – kai vairuotojas neįvertina savo patirties ir nėra tinkamai susipažinęs su sunkvežimiu. Prieš Nepriklausomybę tolimųjų reisų vairuotojų paruošimui buvo skiriamas daug didesnis dėmesys, jie buvo pratinami prie sunkiasvorės transporto priemonės regioniniuose gabenimuose, ir tik įgavę patirties jau galėdavo vykti į tolimuosius reisus. Matau, kad dabar vairuotojų parengimui skiriama mažiau dėmesio. Dabartiniai sunkvežimiai yra patogesni, tačiau ir galingesni – juos vairuoti reikia ne tik teorinių žinių, bet ir patirties bei atsakomybės jausmo už techniką, krovinį ir kitus eismo dalyvius. Tačiau trečioji – pagarbos trūkumas kelyje – yra bendras vardiklis visiems rimtiems ar laimingai pasibaigusiems atsitikimams. Vairuotojai dažnai važiuoja tarsi lenktynėse, kas pirmesnis atvažiuos į pasienį ar paskirties vietą, neįvertindami savo galimybių, o lengvųjų automobilių vairuotojai – savo pagreičio ir sunkvežimių gabaritų“, – sako Gediminas.

Visa tai dažniausiai baigiasi skambučiu į TOKS, ir evakuatorius išskuba į pagalbą kelyje.