CARGONEWS

Hibridinius automobilius pajėgia įsigyti iki 10 proc. vairuotojų

12892
Kaip rodo tyrimai, šiuo metu statistinis lietuvis naudotam automobiliui įsigyti skiria 7–8 tūkst. litų.
 
Pavyzdžiui, vidutinė naudoto hibridinio automobilio kaina siekia daugiau nei 50 tūkst. litų, o už naują gali tekti pakloti mažiausiai 80 tūkst. litų. Dėl šios priežasties, anot lrt.lt pašnekovų, hibridinės mašinos dar ne vienus ir net ne kelerius metus bus prieinamos ir paklausą turės ne daugiau nei tarp 10-ies proc. lietuvių.
 
Anot vieno iš lietuviškojo elektromobilio „JonElis“ kūrėjų Mariaus Gervės, šiuo metu mūsų šalyje yra apie 500 hibridinių automobilių.
Elektromobilių, pasak lrt.lt pašnekovo, Lietuvoje registruota apie 50.
„Važinėjantį (iš Lietuvoje registruotų) žinau tik vieną elektromobilį. Tai vilniečio Mindaugo Milašausko kūrinys. Jis paėmęs standartinį serijinį automobilį jį perdirbo į varomą elektra“, – pasakojo M. Gervė.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios minėti automobiliai taip retai paplitę Lietuvoje, pašnekovo nuomone, yra didelė jų kaina. Anot M. Gervės, hibridinio automobilio kainos prasideda nuo 100–120 tūkst. litų, elektromobilio kaina siekia nuo 30 iki 200 tūkst. eurų.
„Paprastas automobilis jums atsieitų 60–70 tūkstančių litų. Už hibridinį automobilį jūs sumokėtumėte 30 tūkst. litų daugiau. Nors jūs per visą automobilio eksploatacijos laiką nemažai sutaupytumėte dėl mažesnių kuro sąnaudų, tai vis tiek nepadengtų kainų skirtumo, nes kas kiek laiko dar reikėtų keisti baterijas, kurios kainuoja 25 tūkst.
Todėl netgi patys automobilių gamintojai pabrėžia, kad hibridiniai automobiliai yra tarpinis variantas – ateitis priklauso visiškai elektra varomiems automobiliams. Elektromobiliai yra ekonomiškesni už paprastus automobilius, bet jie yra per daug brangūs, kad tą ekonomiškumą žmogus pajustų savo kišenėje.
Tarkime, vienintelis pirmas elektromobilis, kuris galbūt nuo kitų metų bus pardavinėjamas Lietuvoje – „Nissan Leaf“. Jis kainuos apie 160 tūkst. litų“, – pasakojo vienas iš lietuviškojo elektromobilio „JonElis“ kūrėjų.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, jog elektromobilių gamybinius reikalus ir patekimą į rinką apsunkina „didelių automobilių gamintojų ir naftininkų vykdoma politika, susitarimas“.
„Jeigu elektromobiliai būtų pradėti plačiai gaminti ir vartoti, jie sau išsikastų labai didelę duobę. Elektromobiliui tepalų nereikia, naftos benzino gamybai tiek nebereikėtų (rinkoje padaugėjus šio kuro nereikalaujančių mašinų – lrt.lt)“, – vardino M. Gervė.
Vienam iš lietuviškojo elektromobilio „JonElis“ kūrėjų antrino ir informacinio-analitinio transporto portalo cargonews.lt vyriausioji redaktorė Žydrė Dargužytė. Jos, kaip ir M. Gervės nuomone, plačiai po Lietuvą hibridiniai automobiliai paplis dar negreitai.
„Netgi patys transporto srities specialistai hibridinius automobilius vertina gana skeptiškai. Hibridiniai automobiliai vadinami daugiau eksperimentais ekologiškų transporto priemonių srityje nei kad eksperimentais, kurie realiai padeda sutaupyti, generuoja realią finansinę naudą“, – kalbėjo pašnekovė.
Be to, kaip pažymi Ž. Dargužytė, rinkdamiesi automobilį lietuviai retai galvoja apie mažesnę CO2 emisiją, akcentai esą dedami kitur.
„Lietuviams svarbus automobilio galingumas, taip pat jo gabaritai, nes kuo didesnis automobilis, tuo solidesni jaučiamės. Ir atsižvelgiant į lietuvių vairavimo stilių, hibridinis automobilis nėra patogus, kadangi mūsų tautiečiai mėgsta važiuoti dideliu greičiu nestabtelėję netgi degant raudonam šviesoforo signalui.
Hibridinį automobilį stabdant išsiskirianti kinetinė energija yra paverčiama elektra. Ja įkraunami akumuliatoriai, o vėliau ši energija yra naudojama ratams sukti. Žodžiu, važinėjimuisi mažais atstumais mieste toks automobiliukas yra labai pravartus, bet lietuviams, kurie visada skuba, tai nėra optimalus variantas. Galbūt todėl šių automobilių pirkimas yra toks vangus“, – sakė portalo cargonews.lt vyriausioji redaktorė.
Kaip pastebėjo pašnekovė, aplinkai nekenksmingais automobiliais pakeisti įprastas transporto priemones suinteresuotumo nerodo ir atsakingos valstybės galvos.
„Pavyzdžiui, Prancūzijoje, fiziniai asmenys gauna 2000 eurų, o juridiniai asmenys 700 eurų nuolaidą nuo prekybos agento siūlomos mažmeninės kainos. Lietuvoje, jeigu perki tokį automobilį, moki už jį daug ir nieko negauni – valstybės politika neskatina naudoti tokių automobilių“, – kalbėjo Ž. Dargužytė.
Vidutiniškai automobiliui įsigyti skiria 7–8 tūkst. Lt
Anot Lietuvos automobilininkų sąjungos direktoriaus Kęstučio Kestenio, tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų kas keturi metai savo automobilį keičia į naują arba keleto metų senumo. Likusi dalis gyventojų savo automobilių nekeičia arba keičia į senus, nelabai techniškai tvarkingus, kuriuos remontuoja.
Vidutiniškai automobiliui įsigyti statistinis lietuvis, anot K. Kestenio, skiria 7–8 tūkst. litų.
„Kiek žinau, perdirbti įprastą automobilį į hibridinį atsieina apie 35 tūkst. litų. Tai dabar įsivaizduokite, nusiperku paprastą nenaują automobilį už 20 tūkst. litų ir dar turiu į jį įdėti 35 tūkst. Tada jau geriau visiškai naują automobilį nusipirksiu iš salono“, – svarstė pašnekovas.
Anot K. Kestenio, jeigu kada nors hibridiniai automobiliai ir bus paklausūs Lietuvoje, tai ne anksčiau kaip po 15–20 metų.  
Tuo metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas Vidmantas Žukauskas pripažįsta, kad tiek hibridinių automobilių, tiek elektromobilių kainos gana aukštos, tačiau mano, kad mažesnės nei įprastų automobilių eksploatacinės išlaidos bei gamtosauginiai dalykai atperka šį ekonominį faktorių.
„Vienas privačiam savininkui priklausantis elektromobilis jau važinėja Lietuvos keliais. Pagaminti elektromobilį bando ir Gedimino technikos universiteto studentai – kitais metais jis jau turi būti pagamintas.
2011-aisias turėtų pasirodyti ir serijiniu būdu gaminamų elektromobilių. Manau, jog gal kokį vieną elektromobilį įsigysime ir mes, kad galėtume parodyti, pademonstruoti, kaip jis veikia“, – dėstė pašnekovas.
Hibridiniai automobiliai įkandami iki 10 proc. Lietuvos vartotojų
 
Lrt.lt kalbinti automobilių prekeiviai teigia, kad nors besidominčių hibridiniais automobiliais Lietuvoje netrūksta, realiai juos įpirkti pajėgūs iki 10 proc. šalies vartotojų.
 
Pašnekovų teigimu, priklausomai nuo modelio bei to, parduodamas naujas ar naudotas hibridinis automobilis, šių kaina Lietuvos automobilių salonuose svyruoja nuo 54 tūkst. (už naudotą) iki 235 ir daugiau tūkst. (už naują) litų.
 
Elektromobiliai, anot automobilių pardavėjų, kol nebus rinkai pateikti galintys be sustojimo papildomam įkrovimui riedėti 200–400 km, paklausos taip pat neturės.
Bendrovės „Autobrava“, įgaliotosios „Fiat“ ir „Alfa Romeo“ atstovybės Lietuvoje pardavimo vadybininkas Marius Meilūnas sakė, jog hibridinių automobilių gamybą buvo planuota pradėti 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje, tačiau dėl ekonominių sunkumų šių planų atsisakyta.
Bendrovės „Moller Auto“ pardavimų vadovas Tomas Visakavičius informavo, jog šiuo metu klientams gali pasiūlyti „Volkswagen Touareg“ hibridinį automobilį. Šios mašinos kaina kiek didesnė nei 235 tūkst. litų.
„Domisi pakankamai nemažai žmonių, tačiau to realaus pirkėjo šiandien, deja, neturime. Nesame tokio automobilio pardavę. Tikrai nemanau, kad bent jau per artimiausius penkis metus šie automobiliai galėtų būti parduodami geriau negu, kad dyzelinis ar benzininis variantas.
Tai susiję ir su vartotojo požiūrio pakeitimu, galbūt netgi su tam tikrais sprendimais iš valstybės pusės. Vartotojai turėtų būti kažkaip skatinami, galbūt turėtų būti kažkokios kompensacijos tokio automobilio įsigijimo atveju“, – kalbėjo pašnekovas.
Bendrovės „Mototoja“ pardavimų vadovas Gintaras Sudaras pastebėjo, kad kol kas naujų hibridinių automobilių Lietuvoje parduodama labai mažai, tačiau antrinėje automobilių rinkoje jie tampa gana populiarūs.
Iš elektros tinklo įkraunamas hibridinis naujas „Toyota Prius“ automobilis šiandien atsieina nuo 90 tūkst. litų, hibridinis naujas „Toyota Auris“ kainuoja 78 tūkst. litų, hibridinio naujo „Lexus“ kaina prasideda nuo 200–240 tūkst. litų.
G. Sudaro teigimu, metų senumo hibridinį automobilį šiandien dienai salone galima įsigyti už jį paklojant nuo 54–72 tūkst. litų.
 
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0