Kiekvieną diena važiuodami Lietuvos keliais ir keleliais, tačiau ne visada žinome, kokio ilgio mūsų keliai, ar keleto lengvųjų automobilių padaroma žala keliams prilyginama vieno krovininio automobilio padaromai žalai… Taigi, Jūsų dėmesiui – įdomūs faktai apie Lietuvos kelius.
Lietuvoje yra 21,3 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių iš kurių:
-
14626,9 km. (69 proc.) rajoniniai (iš jų 8,1 tūkst. km. žvyrkelių);
-
4947,9 km. (23 proc.) krašto keliai;
-
1750,05 km. (8 proc.) magistraliniai.
Pagrindinės dangos, kuriomis padengti Valstybinės reikšmės Lietuvos keliai:
-
13 584 km. asfalto danga;
-
72 km. cementbetonio danga;
-
7 604 km. žvyro danga;
-
7 km. grindinys.
Kiti įdomūs faktai
-
Lietuvos keliai turi atlaikyti didžiulius „ugnies ir ledo“ išbandymus: keliasdešimt kartų per metus paviršinio sluoksnio dangos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -5 laipsnių Celcijaus. Rekordinės temperatūros buvo užfiksuotos -42 ir +37. Tai reiškia, kad temperatūros svyravimų intervalas viršija 70 laipsnių Celcijaus.
-
Vienas 40 tonų sunkvežimis padaro keliams tokią pačią žalą, kaip 700-1000 lengvųjų automobilių.
-
Lietuvos keliuose yra 168 948 vienetai įvairių kelio ženklų, kurie sudaro 91 517 m² plotą.
-
Lietuvos keliuose yra 1497 tiltai ir viadukai, kurių ilgis 51677 m. Vidutinis kiekvieno ilgis apie 35 m.
-
Labiausiai apkrautas yra Kauno miesto šiaurinis aplinkkelis, kelyje Vilnius-Klaipėda. Eismo intensyvumas šiame kelio ruože vasarą piko metu siekia net iki 55 tūkst. automobilių per parą.
-
Nuo žvyrkelių kasmet „nudulka“ apie 2 cm. dangos, o tai reiškia, kad per metus keliai netenka iki 1 mln. 700 tūkst. tonų žvyro, kurį reikia atstatyti.
-
Lietuvoje per metus paklojama apie 400 kg asfalto, tenkančio vienam šalies gyventojui, o Prancūzijoje, kur dauguma kelių asfaltuoti, vienam šalies gyventojui tenka virš tonos asfalto, t.y. 3 kartus daugiau nei Lietuvoje.
-
Kelių sektoriuje dirba 7-9 tūkst. žmonių – tai daugiau kaip pusė Kazlų Rūdos savivaldybės.
-
Lietuvos keliuose galima rasti 348 poilsiui ir automobilių stovėjimui skirtų aikštelių, kurios išdėstytos maždaug kas 61 km.
2012 m. Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 915,9 mln. Lt. Kartu su
Europos Sąjungos paramos lėšomis (apie 20 mln. Lt.), šiais metais į šalies kelius bus investuota beveik 1,2 mlrd. Lt.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras