Jeigu transportas sustotų – prasidėtų chaosas
Krovininis autotransportas yra svarbi jungtis tarp gamintojų, komercinių įmonių ir vartotojų, todėl labai svarbus kasdieniniam gyvenimui. Sunkvežimiai yra vienintelė transporto priemonė, galinti privažiuoti prie daugelio gamyklų, parduotuvių, restoranų ir gyvenamųjų namų. Jie perveža viską – nuo televizorių ir kompiuterių iki dantų pastos. Kas atsitiktų, jeigu krovininis autotransportas sustotų?
Neseniai išėjusioje IRU publikacijoje, kuri paremta Švedijos krovininių autotransporto įmonių asociacijos tyrimu, pateikti faktai ir duomenys, parodantys, kas atsitiktų, jeigu krovininis transportas sustotų vienai savaitei.
Įsivaizduokime, kad nuo pirmadienio sustojo krovininis transportas. Jau po kelių valandų visuomenė pajustų socialines pasekmes, o po vienos dienos nukentėtų svarbios visuomeninės sritys – tokios kaip sveikatos apsauga ir maisto paskirstymas. Štai kai kurios publikacijos autorių padarytos išvados.
5 dienos be krovininio transporto
Pirmadienis
• pačią pirmą dieną parduotuvėse baigtųsi pienas ir šviežia duona;
• vaistinėse pradeda trūkti kai kurių vaistų;
• šiukšlių išvežimas tampa problema;
• nėra galimybės išsiųsti laiškų;
• centralizuotas šildymas nutraukiamas (per vieną žiemos dieną prireikia 60-70 sunkvežimių biokuro);
• pramoninė gamyba sulėtėja.
• vaistinėse pradeda trūkti kai kurių vaistų;
• šiukšlių išvežimas tampa problema;
• nėra galimybės išsiųsti laiškų;
• centralizuotas šildymas nutraukiamas (per vieną žiemos dieną prireikia 60-70 sunkvežimių biokuro);
• pramoninė gamyba sulėtėja.
Antradienis
• prasideda vaistinių uždarymas, nes daugumos vaistų jau nebėra;
• iš maisto prekių parduotuvių dingsta švieži produktai;
• kai kuriose degalinėse baigiasi kuras;
• atsiranda visuomeninio transporto sustojimo rizika;
• atsiranda sanitarijos problemų – šiukšlių konteineriai perpildyti.
• iš maisto prekių parduotuvių dingsta švieži produktai;
• kai kuriose degalinėse baigiasi kuras;
• atsiranda visuomeninio transporto sustojimo rizika;
• atsiranda sanitarijos problemų – šiukšlių konteineriai perpildyti.
Trečiadienis
• iš parduotuvių dingsta pieno produktai;
• kuro trūkumas pasidaro akivaizdus;
• visuomeninis transportas važinėja kur kas rečiau;
• mokyklose baigiasi produktai, iš kurių gaminami švieži pietūs, mokytojai skatina vaikus atsinešti pietus iš namų.
• produktų tiekimas restoranams apribojamas, iš meniu dingsta nemažai valgių.
• kuro trūkumas pasidaro akivaizdus;
• visuomeninis transportas važinėja kur kas rečiau;
• mokyklose baigiasi produktai, iš kurių gaminami švieži pietūs, mokytojai skatina vaikus atsinešti pietus iš namų.
• produktų tiekimas restoranams apribojamas, iš meniu dingsta nemažai valgių.
Ketvirtadienis
• jaučiamas maisto produktų stygius;
• gatvės pilnos šiukšlių;
• degalinėse nebelieka kuro;
• autobusai sustoja;
• sustabdoma laikraščių leidyba (nebeatvežamas spausdinimo popierius).
• gatvės pilnos šiukšlių;
• degalinėse nebelieka kuro;
• autobusai sustoja;
• sustabdoma laikraščių leidyba (nebeatvežamas spausdinimo popierius).
Penktadienis
• geriamasis vanduo pasidaro neprieinamas (dėl cheminių medžiagų trūkumo nebetiekiamas vanduo, nes nėra garantijų, jog vandentiekio vanduo tinkamas gerti);
• viešbučiai ir restoranai uždaromi;
• pramoninė gamyba sustoja.
• viešbučiai ir restoranai uždaromi;
• pramoninė gamyba sustoja.
Taigi matome, kad krovinių pervežimo pertrauka ar visiškas nutraukimas paveiks iš esmės visas kasdieninio gyvenimo sritis, tarp jų ir sveikatos apsaugos sistemos darbą, maisto produktų paskirstymą ir energetiką. Jei krovininis transportas sustotų savaitei, tai paveiktų daugelį įmonių, su kuriomis mes susiduriame kiekvieną dieną, nes beveik niekas iš jų neturi atsargų sandėliuose, o jeigu ir turi, tai labai ne daug, todėl visiškai priklauso nuo šiuolaikinio transportavimo.
Įdomūs faktai ir skaičiai
Krovininis transportas padeda plėtoti prekybą, užtikrinti geresnį materialinių gėrybių paskirstymą. Dėl šios priežasties bet kuri sankcija prieš autotransportą dažnai virsta dar didesne sankcija prieš ekonomiką apskritai.
• Per metus tik ES, JAV, NVS šalyse, Kinijoje ir Japonijoje autotransporto krovinių apyvarta sudaro daugiau nei 6000 mlrd. t/km.
• Šiuolaikinėse ekonomiškai išsivysčiusiuose šalyse 85 proc. krovinių, pervežamų autotransportu, tenka atstumui, neviršijančiam 150 km, ir mažiau nei 1 proc. – didesniam nei 1000 km atstumui.
• Krovininio autotransporto sektorius sukuria labai daug darbo vietų. Jis užtikrina darbą 6,5 mln. žmonių vien tik ES ir beveik 9 mln. žmonių JAV. Dar daug žmonių užsidirba pragyvenimui dirbdami srityse, susijusiose su pervežimais autotransportu, pavyzdžiui, krovininių automobilių gamyklose, jų techninio aptarnavimo ir remonto servisuose, paslaugų sferoje, žemės ūkyje.
• Kiekviena prekė parduotuvės lentynoje ar daiktas namuose, darbo vietoje, tam tikru metu pabuvojo sunkvežimyje.
• Praktiškai bet kurios kitos transporto rūšies ir beveik kiekvienos įmonės efektyviam darbui reikalingos krovininio transporto paslaugos.
Parengta remiantis IRU medžiaga.
Parengta remiantis IRU medžiaga.
Komentarai
Išgyvent be transporto negali niekas ,bet akivaiždžiai tyčiojasi iš transporto paslaugų tiekėjų beveik visi ,prekės gamintojas(dalinai) ekspedicijos,kuro tiekėjai , paskolų davėjai (bankai), VKTI,net miestų ir miestelių savivaldybės visais imanomais metodais apribojusios sukvežimių eismą, jų sustojimą ir stovėjimą, lyg jų vairuotojai ne žmonės jiems negalima sustot prie savo namų,nėra irengtos ir net nenumatytos vietos sustot paprasčiausio laikino poilsio, nekalbant apie nakvynę, nereikia jiems ir į parduotuvę. Burnoja ir paprasti gyventojai pamatę didelę mašiną arti gyvenamujų namų.
Jūsų komentaras