CARGONEWS

Jūrinių konteinerių gabenimo rinkoje – štilis

11578

Šiuo metu jūrinius konteinerius gabenantys vežėjai gali atsikvėpti: po ilgai trukusio darbymečio rinkoje jau maždaug du mėnesius jaučiamas konteinerių srautų sumažėjimas – laivuose vis dažniau lieka laisvos vietos. Tikimasi, kad rugsėjį situacija pasikeis – vežėjams atsiras daugiau darbo, nes įprastai po atostogų tai yra nuolatinė tendencija.


Jūrinius konteinerius laivais ir autotransportu gabenančios UAB „Transkela“ direktorius Arūnas Arbatauskas patikina, kad nuotaikos jūrinių konteinerių gabenimo rinkoje ne pačios geriausios: „Ypač tai pasijautė birželio-liepos mėnesiais – konteinerių srautai sumažėjo perpus“.


Verslininkas paklaustas, kokios priežastys lemia tokią situaciją rinkoje dėsto, jog tam veikiausiai turi įtakos ir atostogų metas, tačiau įžvelgia ir kur kas rimtesnių priežasčių: „Galbūt ateina antroji krizės banga, kuri gali „kirsti“ visiems. Rudenį matysime, kaip viskas klostysis. Gerai tai, kad bent nenukrito frachtai. Prasmės mažinti kainas nėra dėl mažų konteinerių srautų. Jūrinių konteinerių gabenimo kainos nesvyravo, matyt, dar ir dėl to, kad pastaruoju metu stipriai nesikeitė degalų kainos“.


A.Arbatauskui pritaria krovinių pervežimo įmonės savininkas Petras Lingė: „Darbas su jūriniais konteineriais visai sustojęs. Turbūt kalta vasara. Ką turėjome, viską išvežėme, dabar jau maždaug mėnesį ilsimės. Laukiame rinkos atsigavimo rudenį“.


Šiuo metu P. Lingė turi 10 vilkikų, su kuriais gali gabenti jūrinius konteinerius ir patikina, kad naujų pirkti neketina. „Pirkti naujų transporto priemonių neapsimoka, nes gabenimo kainos pernelyg mažos. Geros gabenimo kainos būna tada, kai iš gautų pinigų galima sumokėti ne tik vairuotojui ir už lizingą, bet dar lieka ir įmonės vadovui. Tokiai situacijai susiklostyti padėjo dar ir tai, kad rinkoje šiuo metu yra transporto perteklius“, – situaciją analizuoja 16 metų darbo patirtį su jūriniais konteineriais turintis P. Lingė.
 

A.Arbatauskas sako, kad jūrinių konteinerių gabenimo frachtus visi skaičiuoja labai skirtingai. „Būtina atsižvelgti į tai, kad beveik visada į vieną pusę jūrinis konteineris keliauja tuščias, bet už tai užsakovas vis tiek turi sumokėti“, – informuoja A. Arbatauskas.

 

Kainos svyruoja nestipriai
 

Jūrinių konteinerių gabenimo kainos Lietuvos teritorijoje svyruoja nestipriai – priklausomai nuo atstumo, gali skirtis apie 100 Lt. Lengviau tiems rinkos dalyviams, kurie turi nuolatinių klientų, tačiau vežėjai patikina, kad nuolat jaučia didelę konkurenciją – ir dėl frachtų, ir dėl paslaugų kokybės.
 

Šiuo metu rinkoje nauja puspriekabė, su kuria galima transportuoti jūrinį konteinerį, kainuoja apie 75 tūkst. EUR. „Neseniai įsigijome du naujus vilkikus“, – prasitaria A. Arbatauskas.


Šiek tiek kitokios pozicijos dėl situacijos jūrinių konteinerių rinkoje laikosi UAB „High Logistics“ vadovas Darius Mažeika – jo įmonė darbo turi užtektinai.


„Nejaučiame, kad šiuo metu rinkoje būtų štilis. Žinoma, darbas buvo sulėtėjęs, bet čia susiję su klientais ir jų poreikiais. Manau, kad nuo rugpjūčio ar rugsėjo turėtų būti pakilimas – visi turės darbo. Juk rudenį visada taip būna. Juk kompanijos, atsigavę po krizės, pradeda normaliai dirbti: klientai aktyvesni“, – kalba D. Mažeika.


Krovinių gabenimo specialistas primena, kad frachtų dydžiai tiesiogiai proporcingi laisvai vietai laivuose: „Jei laivuose bus laisvos vietos, tai kainos nekils, jei laivai bus pilnutėliai – kils. Šiuo metu laisvos vietos laivuose yra, todėl ir kainų niekas nekelia, nors visi labai nori tai padaryti. Norėtųsi, kad jos pakiltų bent 20–30 proc.“, – apibendrina D. Mažeika.


Verslininkai, kurie specializuojasi jūrinių konteinerių gabenimo srityje akcentuoja, kad tikimybė uždirbti daugiau didesnė, jei klientai – Rusijos ir Baltarusijos įmonės. Kol kas vežėjai gyvena viltimi, kad nauji rugsėjo vėjai jūrinių konteinerių gabenimo rinkoje jiems atpūs didesnius pelnus ir daugiau ilgalaikių kontraktų.

 

Komentarai

Dirgėla Algimantas 2011-08-18 14:41

Straipsnio pavadinimas ne tik neatitinka tikroves, bet dar ir priestarauja teiginiams pasakytiems paciame straipsnyje. Straipsnio autorei noreciau priminti, kad zodis "ŠTILIS" reiskia visiska ramybe, jokio judejimo. Tuo tarpu i uosta kiekviena savaite iplaukia daugiau nei 5 fideriai ir jie visi plaukioja netusti. Taip kad judejimas yra. Be to Juriniu konteineriu gabenimo rinka yra siek tiek platesne nei Transkela ir Linges imone. Kad srautas sumazejo del vasaros sezono - negincityna, bet vadinti tai stiliu yra daugiau nei netikslu.


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0