Kada naudinga viršyti greitį?

Skirtingose valstybėse skiriasi ne tik kelių eismo taisyklės, bet ir vairuotojų įpročiai. Visame pasaulyje, neišskiriant nei Lietuvos, egzistuoja ne viena vieta, kur eismo srautas juda didesniu nei leistina greičiu.

Elementariausias pavyzdys – Geležinio Vilko gatvė Vilniuje. Didžiojoje jos dalyje leistinas greitis yra 80 km/val., tačiau saulėtą dieną retas vairuotojas juda tik tokiu greičiu – nemaža dalis važiuoja 90 ar 100 km/val.

„Tai nėra iš piršto laužtos vietos. Jeigu tai yra masinis reiškinys, manyčiau, jog greitį viršyti leidžia kelio galimybės ir tuometinės oro sąlygos“, – teigia „Auto Bild Lietuva“ žurnalo redaktorius, patyręs keliautojas Vitoldas Milius.

Kiekvienais metais dešimtis tūkstančių kilometrų automobiliu įveikiantis vyras pasakojo, kad tokios vietos nėra kažkurių šalių fenomenas – jų galima rasti visur. Išskirtinė galėtų būti nebent Vokietija, kurios automagistralėse greitis neribojamas. Jeigu kažkur leistinas greitis mažinamas iki 120 km/val., reiškia, tam yra ir logiška priežastis – greičiausiai keletas kelių susiduria arba netoliese yra kelio remontas.

Policijai verčiau nesikišti

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad policija tokiose vietose galėtų neblogai pasipelnyti – jeigu devyni iš dešimties vairuotojų viršija greitį, devyni iš dešimties gautų ir žalius lapus su įrašyta nuobauda. V.Milius pripažino – jis nėra įsitikinęs, jog policija turėtų dažniau kontroliuoti tokius kelio ruožus.

„Nenoriu sukonkretinti – tikrai nesakau, kad Geležinio Vilko g. reikia riboti greitį ties 120 km/val. Tačiau yra kelio atkarpų, kur logiškiau ne pastatyti policininką ir priversti žmones važiuoti mažu greičiu, o leistiną greitį padidinti“, – mano V.Milius.

Didelė dalis žmonių miestuose panašiu maršrutu važinėja kasdien – jie žino, kur kelias yra normalus, mato, kada oras geras, dėl savo patirties žino, kur nėra policijos ir gali judėti greičiau. Keliautojo įsitikinimu, eismo srautas pats geriausiai nusprendžia, kokiu greičiu reikia judėti.

„Čia kaip su takeliu, kurį per žolę pramina patys žmonės. Ką daryti – ar nutiesti ten normalų takelį, ar aptverti, kad žmonės nevaikščiotų?“ – palygino „Auto Bild Lietuva“ redaktorius.

Geriausia remtis vietiniais

Bet kurioje užsienio valstybėje yra geriau remtis ne greitį ribojančiais kelio ženklais, o sekti paskui vietinius vairuotojus – jie geriausiai žino, kokiu greičiu kur galima važiuoti. Vietiniai vairuotojai žino ir vietas, kur greičio ribojimo ženklai sustatyti teisingai, o kur jie nėra reikalingi.

Jeigu vairuotojas bandys važiuoti daug greičiau už vietinius vairuotojus, gali greitai pamatyti priežastį, dėl ko čia stovi greičio ribojimo ženklas – pavyzdžiui, didelę duobę, kurios iš toliau nesimato. Kartais tokiose vietose būna greičio kontrolė – būti sustabdytam pareigūnų nėra malonu jokiam vairuotojui.

Pasitaiko ir priešingų situacijų – V.Milius pasakojo įvairiose šalyse matęs vietų, kur greitis ribojamas, pavyzdžiui, iki 30 km/val., tačiau vietiniai gyventojai ir netgi sunkvežimiai važiuoja 90 km/val. Tokioje vietoje juk nevažiuosi lėčiau – trukdysi eismui.

Jis pripažino, kad dalyvaudamas maratoniniuose važiavimuose, pats remiasi vietinių vairuotojų pasirenkamu saugiu greičiu: „Maratonuose važiuoti leistinu greičiu būtų kankynė. Vairuotojas yra gyvas žmogus ir turi atsižvelgti į tai, ką mato. O tai nėra tik kelio ženklai. Tai yra visuma – kaip važiuoja eismo srautas, kokios yra tavo automobilio galimybės. Viską įvertinęs, gali spręsti, ką daryti ir kokiu greičiu važiuoti. Daugelyje užsienio valstybių būtent vairuotojas turėtų nuspręsti, kokiu greičiu važiuoti.“

V.Milius prieš kelias savaites įveikė 23 tūkst. km Rusijoje – važiavo maršrutu Murmanskas-Magadanas-Murmanskas. Jis nesunkiai prisiminė atvejį iš ten, kai užmiesčio kelyje, panašiame į lietuvišką Vilnius-Molėtai, kuriame leidžiamas greitis – 90 km/val., staiga atsirado greičio ribojimas iki 30 km/val. Vairuotojas penkis kilometrus judėjo naujuoju leistinu greičiu ir nepastebėjo nieko, išskyrus lygų asfaltą. Tai – kažkada vykusio ir pasibaigusio kelio remonto pasekmė. O kelininkai tiesiog pamiršo nuimti greičio ribojimo ženklus.

„Tai yra labai pavojinga. Jeigu kažkurioje šalyje pradedi nebetikėti kelio ženklais, vieną kartą gali „užsirauti“ ant tikro ženklo. Vieną kartą netikėjai, antrą, trečią kartą, o ketvirtą kartą viduryje kelio vėl stovi „30“, o tai yra vieta, kurioje ir reikia važiuoti 30 km/val. O tu atleki triskart greičiau ir turi švenčių“, – ironizavo vairuotojas.

Lietuvių įgūdžiai geri

„Auto Bild Lietuva“ redaktorius teigė Lietuvą priskiriantis prie „teisingų“ valstybių, kuriose kelio ženklai be reikalo nestovi. Detaliau panagrinėjus tokių vietų, žinoma, galima rasti, tačiau jų nėra daug.

Geri ir lietuvių įgūdžiai užmiesčio keliuose, ypač laikantis leistino greičio – eismas dažniausiai juda neviršydamas kelio ženklų nurodymų.

„Viena iš mūsų artimų šalių, kur ženklai ne visada stovi teisingai, yra Lenkija. Šios šalies eismo srautas yra išskirtinai pažeidžiantis greičio ribojimus. Ten viskas tvarkoma į gerąją pusę, bet šiuo metu niekas nevažiuoja tokiu greičiu, koks parašytas ženkluose“, – pasakojo keliskart per metus šios šalies keliais važiuojantis vairuotojas.

Kaip šalį, kur daug greitį viršijančių žmonių, V.Milius įvardijo Rusiją. Ten automagistralių nėra, tad greitis visur yra ribojamas iki 90 km/val., tačiau lengvųjų automobilių srautas juda apie 120 km/val. Žinoma, naujesnių, užsienietiškų automobilių – žiguliukai važiuoja lėčiau.

Turbūt nuobodžiausia valstybė keliavimui – Estija. Čia gauti baudą už viršytą greitį nėra sunku, o jos – didelės. Vos 1 km/val. viršijus greitį, galima gauti 20 eurų siekiančią baudą. Tad ir eismo srautas Estijoje juda lygiai 90 km/val. greičiu. Ironiška, tačiau įvažiavus į Latviją, kraštovaizdis nepasikeičia – kelias toks pat, oras toks pat, tačiau eismo srautas juda 10-20 km/val. greičiau nei Estijoje.

Eismo srauto greitis, priešiška žmonių reakcija į greitį viršijančius vairuotojus bei didelė policijos kontrolė – šis komplektas įpareigoja važiuoti leistinu greičiu.

„Faktas, kad didelės baudos ir kontrolės buvimas įveda tvarką. Taip pat faktas, kad per Estiją važiuoti yra žiauriai nuobodu. Kelias tuščias, puikus, tačiau važiuoti 91 km/val. ir tau vos ne antrankius deda“, – juokavo V.Milius.

Jis pripažino nenumanantis, kiek tokia griežta kontrolė lemia įvairius avaringumo rodiklius, tačiau Estija šioje grafoje po eismo taisyklių sugriežtinimo atrodo neblogai. Anot Estijos statistikos departamento, 2006-aisiais šios šalies keliuose įvyko 2585 avarijos, kuriose žuvo 204 žmonės. 2013-aisiais įvyko 1381 avarija, o žuvusiųjų skaičius – 81.