Kauno vežėjų klubas švenčia 15 metų jubiliejų

Asociacija „Kauno vežėjų klubas“ šiemet kovo mėnesį švenčia savo 15 metų jubiliejų. Kauno vežėjų klubas įkurtas 1998 m. kovo 5 dieną. Steigėjais buvo 15 įmonių, daugelis iš jų yra asociacijos nariais iki šiol. Šiuo metu asociacijoje yra 40 narių. Asociacijai vadovauja prezidentas ir prezidiumo nariai (viceprezidentai), renkami visuotiniame narių susirinkime dviejų metų kadencijai. Asociacija vienija transporto verslu užsiimančias įmones ir fizinius asmenis, kurie dalijasi patirtimi, sprendžia problemas, kurios slegia krovinių gabentojų pečius.

Š.m. kovo 26 dieną įvyko asociacijos Kauno vežėjų klubas atskaitinis – rinkiminis susirinkimas. Naujai dviejų metų kadencijai buvo renkami valdymo ir kontrolės organų nariai. Naujai kadencijai prezidentu perrinktas Erlandas Mikėnas (UAB Vedautos autotransportas), viceprezidentais išrinkti Artūras Rutkauskas (UAB „Solotransa“) ir Vidmantas Petkevičius (UAB „Baltic Transline Transport“), asociacijos revizoriumi – Saulius Baltraitis. Pagal patvirtintus asociacijos įstatus valdymo organo (prezidiumo) nariai privalo surinkti 2/3 dalyvaujančių narių balsų.

Susirinkimo metu aptartos ypatingai šiuo metu „karštos„ ir aktualios vežėjų problemos. Aptartos galimybės ir numatyti planai siekiant sumažinti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo kainas, kurios jau senokai pasiekė kritinę ribą. Primename, kad draudimo kompanijos Lietuvoje tokio pobūdžio draudimus siūlo nuo 7 iki 50 – 90 tūkstančių litų vienam vilkikui metams. Toks draudimas kaimyninėse šalyse kainuoja nuo 1500 iki 3500 litų metams. Vežėjai įtaria draudimo kompanijų savivalę ir galimą susitarimą, todėl neatmeta galimybių kreiptis į atitinkamas institucijas padėčiai įvertinti. Padėtis pasiekė kritinę ribą, kadangi vežėjai neišgalėdami sumokėti tokio dydžio įmokų, ieško kitų draudimo kompanijų užsienio šalyse. Šiuo metu įstatymas numato, kad kainas reguliuoja ir nustato draudikai. Vežėjų nuomone, kainas turėtų reguliuoti valstybė, kadangi ji nustatė pareigą draustis privalomuoju draudimu. Tai grėsmė visuomeniniam interesui ir transporto sektoriui, kuris neša į Lietuvos biudžetą iki 17 proc. BVP.

Taip pat aptartos kvalifikuotų, profesionalių vairuotojų trūkumo problemos. Vežėjai atkreipia dėmesį, kad turintis CE vairuotojo pažymėjimą vairuotojas ir neturintis patirties važinėjant Europos šalyse, netinkamas tokiam atsakingam darbui, o Lietuvos įstatymai nenumato galimybės tokio darbuotojo mokyti transporto įmonėse. Tai kelia pavojų visuomenei, kadangi išleidus į tolimą reisą nepatyrusį vairuotoją kyla grėsmė avarijų tikimybei, atsiranda didžiuliai nuostoliai vežėjams ir draudimo kompanijoms. Nuostolius patiria ir valstybė negaudama įmokų į biudžetą, kadangi vežėjų patiriami nuostoliai įtakoja įmokų dydį į biudžetą.

Transporto verslas susijęs su didžiule rizika, kadangi įmonė patiki vairuotojui – ekspeditoriui ne tik užsakovų krovinius, tačiau ir brangiai kainuojančias transporto priemones, kurias jie priversti nuolat atnaujinti, kylant ekologiniams reikalavimams ne tik vakarų Europoje, bet ir rytų šalyse. Vis dar problematiškas vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas.