Kelininkai patikina, kad šiemet žiema jų tikrai neužklups netikėtai – šaltajam metų sezonui esą ruošiamasi, aktyviai stebimos ir orų prognozės.
Praėjusią naktį termometro stulpelis įvairiose šalies vietose smuktelėjo žemiau nulio, o kaimyninėje Latvijoje iškrito ir pirmasis sniegas.
„Šalnos jau pasirodė, nuo automobilių grandėme šerkšniuką, tačiau žemė dar pakankamai įšilusi, yra teigiama temperatūra, todėl ledo ant kelio dangos dar nebuvo, turbūt nebus dar kelias savaites“, – svarsto Lietuvos automobilių kelių direkcijos(LAKD) Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Raimundas Indrulėnas.
Panašiai tinklalapiui LRT.lt kalba ir sostinėje kelius prižiūrinčios įmonės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas, kurio teigimu, sudėtingesnė situacija keliuose tampa apie spalio vidurį. „Iš daug metų patirties žinome, kad spalį ant keleto tiltų, viadukų ir pakilimų Vilniuje formuojasi plikledis. Dabar bėdų kol kas nėra, viskas kaip priklauso, maršrutai sudėlioti“, – patikina A. Vilūnas.
Savo ruožtu R. Indrulėnas sako, kad dažniausiai valyti kelių automobiliai siunčiami nuo Vėlinių, nors paskutiniais metais šaltasis sezonas prasideda daug vėliau ir užsitęsia ilgiau. „Žiemos dabar prasideda nuo gruodžio vidurio, Kalėdų, paskutinius kelerius metus yra tokia tendencija. Kaip bus šiemet – neaišku, kelininkai nėra sinoptikai“, – tęsia R. Indrulėnas.
LAKD atstovo teigimu, ilgalaikėmis sinoptikų prognozėmis apskritai neverta pasitikėti. „Geriausiu atveju, penkių parų prognozėmis, kurias mes ir gauname iš sinoptikų. Bet per tas penkias paras taip pat daug kas gali pasikeisti, taigi, tiksliausia yra dviejų parų – šiandienos ir rytdienos“, – LRT.lt sako R. Indrulėnas.
Per metus keliuose išbarstoma nuo 80 iki 100 tonų natrio chlorido, iš jų Vilniuje – 15 tonų. „Praėjusiais metais buvo rekordinė žiema – apie 25 tūkst. tonų sunaudojame, o smėlio druskos mišinio pagaminame ir sunaudojame 13–18 tūkst. tonų kub. m“, – priduria A. Vilūnas.
R. Indrulėno skaičiavimais, daugiausia druskos barstyti kelius sunaudojama, kai temperatūra siekia 0–5 laipsnių šalčio.
LAKD atstovas patikina, kad šaltajam metų sezonui ruošiamasi ir „kelininkai nebus užklupti netikėtai“. „Keiksnoti kelininkus galima, bet jei naktį pasnigo, tai negalime snaigių gaudyti ore. Vis tiek reikia tam tikro laiko, kad nuvalytume gatves ir pabarstytume jas druska. Juk nebūna taip, kad krinta sniegas ir būna švaru. Bet per daugelį metų nesame nė karto pažeidę sutarties su savivaldybe, yra numatyti normatyviai, per kiek laiko turime atlikti darbus“, – LRT.lt dėstė A. Vilūnas.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras