Kelyje Radviliškis–Šiauliai rekonstruotas pusseptinto kilometro ruožas, kuris pagal saugumo ir įrengimo lygį atitiks magistralę.
Anot kelininkų, taip turėtų atrodyti visi Lietuvos greitkeliai. Rekonstruota beveik 7 kilometrų atkarpa prasideda prie Radviliškio miesto ribos. Keturių eismo juostų magistralė tiesiasi Šiaulių link. Per rekonstrukciją įrengti ir beveik 2 kilometrai pėsčiųjų bei dviratininkų takų, 11 kilometrų jungiamųjų kelių.
„Tai pirma nepriklausomybės metais pastatyta automagistralė ir mes stengiamės ją statyti pagal vakarietiškus standartus. Kaip matote, ir yra apjungiamieji keliai, takai dviratininkams“, – teigė Automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius.
Eismo saugai gerinti įrengtos žiedinės sankryžos, viadukas, požeminė pėsčiųjų perėja, pervaža pėstiesiems ir automobiliams, o šalia gyvenviečių – garsą slopinančios užtvaros.
„Buvo triukšmas didesnis, įvažiavimas į kelią ne toks saugus, reikėdavo ilgai laukti kol įvažiuoji su technika. Dabar vienoj, kitoj vietoj padaryti papildomi keliai įvažiuoti technikai“, – naujo kelio privalumus vardijo Šniūraičių kaimo ūkininkas Petras Grigaliūnas.
Beveik 80 mln. litų kainuojantis kelias tiesiamas daugiausiai už Europos Sąjungos lėšas. Tai – tik vienas iš keleto šiemet kelininkų atliekamų didžiųjų darbų,
„Labiausiai esame susikoncentravę į keletą atkarpų, pirmiausia – kelias „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Kauno, kur turime didelį tranzitinio srauto intensyvumą. Truks plyš ten reikalingos dar dvi juostos. Todėl yra baigiami rengti projektiniai dokumentai, ir mes pajudėsime ten, kad užtikrintume keturių juostų kelią. O antras galvos skausmas, kurį turime spręsti, tai kelias Vilnius–Utena“, – apie laukiančius darbus kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Kelyje Radviliškis–Šiauliai jau pradėti ir antrojo etapo darbai. Rekonstravus dar per 9 kilometrų ruožą ir nutiesus Kairių miestelio aplinkkelį, 110 kilometrų per valandą greičiu greitkeliu į Šiaulius, tikimasi, jau bus galima važiuoti kitąmet.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras