Praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje Sovietų sąjunga kiek netikėtai, bet gana sėkmingai eksportavo „KAMAZ“ sunkvežimius į P. Ameriką. Prisiminkime tuos laikus ir sąlygas, leidusias rusams įsitvirtinti tolimoje rinkoje.
Tiesa, šiuo metu „Kamaz“ sunkvežimių ten liko nedaug. Dėl to labiausiai kalti atsiradę ekologiniai standartai, tačiau prieš gerus 30 metų viskas buvo kitaip. Tuomet nebuvo nei ekologinių standartų, o ir politinė aplinka buvo palanki Rusijai.
Viskas prasidėjo nuo Nikaragvos. Šioje šalyje veikė bendrovė, kuri sėkmingai į P. Ameriką importuodavo „Lada“ automobilius. Būtent per šią kompaniją buvo pradėti importuoti ir „Kamazai“. Čia taip pat buvo galima pamatyti ir „MAZ“ ar „KRAZ“ markės sunkvežimių, bet jų buvo gerokai mažiau.
Vien į Kubą buvo importuota 15 tūkst. „Kamazų“. Yra šaltinių, kurie teigia, kad bent 10 tūkst. šių sunkvežimių važinėja iki šiol.
Yra ir keletas pikantiškų istorijų susijusių su rusiškais sunkvežimiais P. Amerikoje. Pasakojama, kad potvynio metu vairuotojas gelbėdamasis iššoko iš „Kamazo“ ir jį paliko. Sunkvežimis buvo apsemtas iki stogo, o jo užvestas variklis pradirbo 6 valandas. Tuomet vanduo nuslūgo, o sunkvežimis dirbo toliau.
Kita įdomi istorija susijusi su pačiu pavadinimu. P. Amerikiečiai nemokėdami kirilicos, šio sunkvežimio pavadinimą perskaitydavo kitaip nei rusai. Jie „Kamazus“ vadindavo „Kama3(trys)“. „Kama“ išvertus iš jų kalbos reiškia „lova“. Taigi šie sunkvežimiai vietinių kalba buvo vadinami „Lova Nr. 3“. Beje, dauguma „Kamazų“ čia buvo pardavinėjami su miegamosiomis vietomis.
Paskutinė įdomi detalė susijusių su konstrukciniais aspektais. Sovietų sąjungos rinkai skirti sunkvežimiai buvo daromi su judančiomis ir radiatoriais dengiančiomis plokštėmis, kuriomis, priklausomai nuo oro temperatūros, buvo galima padidinti arba sumažinti variklio aušinimą. P. Amerikos rinkai tokių techninių sprendimų nereikėjo ir šias plokštes tekdavo numontuoti. Inžinieriai paskaičiavo, kad pigiau yra jas nuiminėti nuo pagamintų sunkvežimių, negu specialiai tam paruošti gamybos liniją, kurioje šių dalių nedėtų.
Tai buvo oficiali priežastis. Neoficialiai buvo kalbama, kad dėl prastos vadybos, toks sunkvežimis galėjo nukeliauti nebūtinai į P. Ameriką, bet ir Jakutiją, kurioje žiemos yra itin šaltos. Tad dalių demontavimo darbus tekdavo atlikti P. Amerikoje rusų sunkvežimius atstovavusiems darbuotojams.
Ir dabar šie sunkvežimiai yra importuojami į P. Amerikos rinką, tiesa, žymiai mažesniais kiekiais nei buvo anksčiau.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras