Po gerų metų pasiekti Rygą ar Rusijos pasienį per Daugpilį bus galima daug greičiau ir patogiau. Tranzitui paspartinti latvių kelininkai tiesia naują kelią.
Bendrą tarptautinį „Via Baltica“ projektą vykdantys trijų Baltijos šalių kelininkai vienu balsu pripažįsta – intensyviausias sunkiojo transporto eismas ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje yra pietų –šiaurės kryptimi. Tad ir didžiausi projektai sukasi aplink šios magistralės ašį.
Tačiau pastaruoju metu kaimynai latviai susirūpino kita jiems svarbia transporto kryptimi – iš vakarų į rytus, kuri sutrumpins ir Lietuvos vežėjų kelią į Rusiją, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Latvijos kelininkai sako, kad „Via Balticai“ reikalingas apvažiavimas aplink Rygą – labai tolimos perspektyvos reikalas. Tam gali prireikti 10–20 metų. Ir imasi atstatinėti seną, dar sovietmečiu suprojektuotą kelią link Rusijos sienos.
„Šiuo metu mes labai intensyviai tvarkome rytų–vakarų krypties kelius. Lietuvoje ta kryptis jau seniai sutvarkyta, nutiesta Vilniaus–Klaipėdos magistralė. O Latvijoje į rytų pusę nieko neturime. Esami keliai eina per daugybę miestų, gyvenviečių. Todėl planuojame nutiesti normalų kelią, kuris neis per gyvenvietes, bus leidžiamas didesnis greitis“, – aiškino įmonės „Latvijos valstybės keliai“ valdybos pirmininkas Ivaras Paže.
Beveik 200 mln. litų kainuosiantis naujasis kelias pakeis sunkiuoju transportu dabar labai apkrautus du Latvijos kelius A-6 ir A-12. Pastaruoju, atvykę per Daugpilį, nuo Rėzeknės Rusijos sienos link suka ir Lietuvos vežėjai. Latvių kelininkai kol kas tiesia tik dvi eismo juostas, apskaičiuotas 20 tūkst. automobilių per parą. Mat eismo intensyvumą šia kryptimi riboja pasienio punktų pralaidumas, per parą neviršijantis 600 automobilių.
„Maždaug po 10–15 metų, priklausys nuo to, kaip augs transporto srautai, tiesime antrą tokio pat pločio kelią“, – teigė kelių ir tiltų statybos priežiūros įmonės inspektorius Arnoldas Brunia.
Pernai pradėję darbus Latvijos kelininkai jau kitų metų rudenį žada leisti eismą pirmojoje 80 kilometrų atkarpoje nuo Rygos iki Kuoknesės. Iki 2013-ųjų turėtų būti sutvarkyta ir į Terechovo pasienio punktą vedanti atkarpa nuo Ludzos iki Rusijos sienos.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras