Latvijos rinkoje jaučiamas leidimų į Rusijos Federacijos teritoriją trūkumas. Leidimų stoka atsirado daug anksčiau, nei to tikėjosi Latvijos Autotransporto direkcijos specialistai.
Iki rudens neužteko
Šiais metais Autotransporto direkcija gavo 30 000 leidimų iš Rusijos. Tiek leidimų buvo išduota atsižvelgiant į vyraujančią krizę ir stabilios kovinių tėkmės nebuvimą. Autotransporto direkcija planavo, kad šių leidimų užteks iki rudens. Liepos mėnesį Rusija latviams žadėjo dar papildomų 11 000 leidimų, iš kurių kol kas realiai buvo suteikti tik 5500. Likusią dalį valstybė tikisi gauti rugsėjo mėnesį. Buvo tikimasi, kad papildomi leidimai leis latviams bent jau sulaukti metų pabaigos. Šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – vežėjai pradėjo atsigauti ir krovininių automobilių kolonos vėl patraukė į Rusiją.
Krovinių pervežimai išaugo dvigubai
Direkcijos paskaičiavimai buvo klaidingi, nes šiemet krovinių pervežimai Rusijos link išaugo beveik dvigubai. Šiandien dauguma Latvijos vežėjų jau yra išnaudoję trečiam ketvirčiui išduotas kvotas. Kaip pažymėjo Autotransporto direkcijos tarptautinių pervežimų koordinacinijos skyriaus vadovė Indra Gromule, kiekvienas Latvijos vežėjas, vykdantis krovinių pervežimus į Rusiją, trečiajame ketvirtyje buvo užsirezervavęs du kartus daugiau leidimų, nei antrame šių metų ketvirtyje.
Direkcija peržiūri rašytinius vežėjų prašymus dėl papildomų leidimų į Rusiją suteikimo, viršijant ketvirčio normą. Taip pat yra bandoma įvertinti krovinių rūšis ir būtinąjį leidimų skaičių. Šiai dienai direkcija teikia pirmenybę konteineriniams pervežimas ir vežėjams, kurie į Rusijos rinką tiekia Latvijoje pagamintas prekes. Per nepilną mėnesį jau buvo išduoti papildomi 300 leidimų.
Prašys dar
Rugsėjį yra planuojamos derybos su rusais, kurių metu Autotransporto direkcija latvių vežėjams tikisi išprašyti dar 5000 leidimų. Tam, kad kitąmet gautų daugiau leidimų krovinių pervežimui, direkcija prašo Latvijos gamintojų, kad šie krovinių gabenimui pasitelktų Rusijos transportą. Kaip žinoma, Latvija gauna Rusijos leidimus pariteto sąlygomis.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras