CARGONEWS

Lenkijos-Vokietijos pasienyje – 2 000 vilkikų eilė

11703

Nuo liepos 1 d., pasikeitus mokėjimo už kelius tvarkai Lenkijoje, nemažai Lietuvos vežėjų susidūrė su problemomis – neturintys „viaBOX“ prietaiso kelioms paroms užstrigo pasienyje. Vokietijos–Lenkijos pasienyje birželio 30 d. buvo nusidriekusi 2 000 sunkiasvorių transporto priemonių eilė, o Lietuvos–Lenkijos pasienyje šeštadienį, liepos 2 d., buvo net trys eilės: vienoje laukė 1 000, kitoje – 500, trečioje – 700 vilkikų. Eilėse ir šiandien stovi  tie, kurie mokėjimo už kelius aparatais nepasirūpino iš anksto.


UAB „Aderita“ vairuotojas Dimitrijus, ką tik (liepos 4 d. 13 val.) kirtęs Lenkijos–Lietuvos sieną, sako, kad Lietuvos–Lenkijos pasienyje žymiai mažiau vilkikų nei Vokietijos–Lenkijos.


„Vokietijos–Lenkijos pasieny buvau birželio 30 d. Eilėje stovėjau 48 val. Mano numeris eilėje buvo 315, kai išvažiavau eilėje jau buvo per 2 000 vilkikų“, – sako vairuotojas Dimitrijus.
 

Taigi vairuotojui atvažiuoti nuo Vokietijos–Lenkijos sienos iki Lenkijos–Lietuvos sienos prireikė beveik 4 dienų.


Lietuvos–Lenkijos pasienyje vilkikų mažiau dėl to, kad kai kurie vairuotojai rizikuoja ir be mokėjimo už kelius aparato važiuoja iki Balstogės, kur juos įsigyja.


„Vienam vairuotojui visiškai sutvarkyti dokumentus dėl „viaBOX“ aparato užtrunka apie 25 min. Nemažai dokumentacijos. Fiksuojama vilkiko emisija – nuo to priklauso mokesčio už kelius dydis. Taip pat, jei vilkikas lizinginis, reikia dokumentų iš banko. Gerai, kad dvi eilės: vienoje stovi tie, kurie perka „viaBOX“, kitoje – tie, kurie yra sudarę sutartis internetu ir sumokėję už aparatą iš anksto. Jie tik pasiima aparatą ir važiuoja toliau“, – situaciją Vokietijos–Lenkijos pasienyje aiškina UAB „Aderita“ atstovas.
 

Esama ir tokių vežėjų, kurie iš anksto pasiruošė naujajai mokėjimo už Lenkijos kelius tvarkai, todėl pokyčiai jų darbui nesutrukdė. „viaBOX“ aparatą įsigijome prieš mėnesį, teko sumokėti 120 zlotų užstatą. Jokių problemų važiuodami per sieną neturime“, – dėsto AMIR, S. Paškausko transporto firmos vadovas Saulius Paškauskas.


Kai kurių transporto įmonių atstovai, supratę, kad eilės pasienyje sutrukdys laiku pristatyti krovinius klientams, bandė sutrumpinti vilkiko vairuotojo kelionės laiką lengvuoju automobiliu nuvažiuodami į Lenkijos gilumą ir ten nupirkdami „viaBOX“ aparatus, o paskui juos perduodami savo vairuotojams.


Bandė apgauti
 

Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ informuoja, kad pasienyje atsirado sukčių, kurie bandė apgauti vairuotojus, siūlydami įsigyti vinječių, su kuriomis neva bus galima kirsti Lenkijos sieną. Kai kurie, mažiau informuoti vairuotojai,  į tokias pinkles įkliuvo.


Bauda už važiavimą be „viaBOX“ aparato – 1 500–3 000 zlotų.
 

Šiandien eilės Lietuvos–Lenkijos pasienyje jau trumpesnės – jose neturintiems mokėjimo už kelius aparatų tenka laukti apie 3 val.
 

Komentarai

Kuzmanis Girts 2011-07-06 15:24

Galėjo padaryti kaip Vokietijoje: atvažiavai, paėmei viabox ir išvažiavai...

Mažeika Šarūnas 2011-07-06 10:34

PL bardakų bardakas su tais mokesciais: 2 autostrada aparatas neveikia, tai susimoka kuro-keliu korta. Bet 7 autostrada ties gdansku tik gryni: neveikia jokios kortos ir aparatukai.

Riabovas Jurijus 2011-07-06 09:43

Na,straipsnio autorė tikrai ne viską žino,todėl nereiktų klaidint žmonių.Be "viabox" aparatų galima važiuot nemokanmais keliais kad ir per visą Lenkiją,todėl mūsų vilkikai nestovėjo pasieniuose,o nemokamais keliais važiavo į kitus distribucijos punktus ir įsigijo aparatus be tų idiotiškų eilių.Jau gana lenkų policija gasdina vairuotojus baudomis,tai nors jūs neklaidinkit.

Atroškevičius Mečislavas 2011-07-05 11:10

Edvinai, kaip ten bebutu, bet dalis tiesos Zydres zodziuose yra. Ne visada mes (vezejai) galvojame ir mokame planuoti i prieki. Daugelis vezeju, kurie praejusi savaitgali stovejo D-PL pasienyje ir lauke mokejimo uz kelius aparatu, praeita savaite vaziavo i Europa. Jie tikrai galejo taip paplanuoti savo marsruta ir darbo laika, kad gauti tuos aparatus vidiniuose postuose, t.y. ne pasienio punktuose. Pvz.. vaziuojant i Vokietija, tai buvo galima padaryti Ozarowe prie Warsuvos, arba Strykowe prie Lodzes, arba Komornikuose prie Poznanes. Reikejo tik siek tiek paplanuoti darbo ir poilsio rezima su marsrutu ir rezultatai butu kitokie. Bet visada lengviausia kaltinti visus tik ne pati save. Mes turim suprasti, kad niekam apart musu paciu, musu verslas nerupi. Valdininkai, ar tai butu lenkai, rusai ar lietuviai ziuri tik savo interesu, kad jie dirbtu kuo maziu, o gautu kuo daugiau.

Curikovas Edvinas 2011-07-04 18:52

Gerb.Zydre Darguzyte! Gal jus zinote pries kiek laiko reikejo uzsisakyti tuos aparatus? Musu imone uzsisake pries menesi,bet aparatu dar nera,ir ne aisku kada bus...Kiek skaitau paskutiniu metu cargonews straipsnius tai tik blogi tie vezejai nieko nesupranta ir t.t. Tai gal pakoncultuokit jus cia viska zinote:)  

Kuklys Modestas 2011-07-04 18:09

Kolegos, is dalies tokia situacija susidare,nes nelabai visi tikejo, kad lenkai ives ta mokesti, ir laukem. Informacija,kad bus apmokestinti keliai,buvo pateikta prie pusmeti gera, ir kas laiku susitvarke, juda be problemu. Antra, nelabai suprantu lenku pozicijos.Pasienyje ,kur didziausias automobiliu srautas, idarbinti tik 3-4 zmones kurie tuos aparatus parduoda, tai tikru tikriausias nesusipratimas. Pritariu Grazvydui, kad Lenkijos si karta sveiku protu neimanoma suvokti.

Petrauskas Grazvydas 2011-07-04 17:06

Anksciau sakydavome "Umom Rossiju neponat" tai dabar dar turesim sakyti " Umom Rossiju i Polsu tembolee neponat" :))))

Pocevičius Artūras 2011-07-04 15:59

Kaip pasake gerbiamas konsulas Varsuvoje, telefoninio pokalbio metu: Lenkija yra tokia duobe Europoje,kad nei pats neisivaizduoju kaip is jos kapstytis!

Bronislavas Geleziunas 2011-07-04 14:46

tik lenkai taip ir gali pasielgti .visiskas durnynas


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0