Lietuvos keliai tampa vis saugesni

Kiekvienais metais neišvengiamai įvyksta eismo įvykių, kuriose nukenčia žmonių. Valstybinės institucijos stengiasi šias tendencijas pakeisti. Kelio ruožai rekonstruojami taip, kad būtų kuo mažesnė tikimybė susidurti transporto priemonėms. Sistemingai vykdoma politika pradeda duoti savo vaisių. Metams bėgant, sužeistųjų ir žuvusiųjų Lietuvos keliuose nuolat mažėja. Tai ypač gerai matoma žvelgiant į „juodųjų dėmių“ žemėlapį.

„Juodoji dėmė“ – tokia vieta, kurioje 500 m kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai (aut. pastaba – kai žūsta ar sužalojami žmonės). Šiuo metu Lietuvos keliuose yra 87 tokie ruožai. 2009 m. „juodųjų dėmių” buvo 178, 2010-aisiais – 135. Šiais metais jų vėl sumažėjo trečdaliu.

Žvilgtelėjus į žemėlapį, iš karto į akis krenta, kad daugiausiai tokių dėmių yra tarptautinių reisų atkarpose. Jei pagrindinės automagistralės A1 ir A2 iš esmės yra labai saugios ir čia „juodųjų dėmių“ beveik nėra, tai kiti pagrindiniai keliai, neturintys magistralės statuso, yra išties pavojingi.
 

Galbūt būtent į tai reiktų atkreipti dėmesį valdininkams ir vertėtų pagalvoti apie kai kurių šalies kelių ruožų statuso keitimą – kad šie taptų automagistralėmis. Taip būtų sutaupoma ne tik kuro ir laiko, bet veikiausiai būtų išvengta dar daugiau eismo įvykių.

Pavojingiausios atkarpos

Kelio, jungiančio Lietuvą su Lenkiją ir vedančio į Latviją atkarpa Marijampolė-Kaunas-Jonava, yra pavojingiausia visoje Lietuvoje. Nors ji atitinka daugumą saugumo reikalavimų, tačiau akivaizdu, kad transporto srautas čia yra per didelis. Galbūt vertėtų susimąstyti apie kelio platinimą iki 4 juostų.

Palanga-Klaipėda-Šilutė – dar vienas kelias, varantis siaubą vairuotojams. Dideles papildomas apkrovas vasaros metu atlaikantis kelias taip pat nėra pritaikytas tokiam automobilių srautui. Jei Klaipėdą su Palanga jau sujungė 4 juostų kelias ir šioje atkarpoje problemų turėtų sumažėti, tai kelias nuo uostamiesčio link Šilutės ir toliau lieka mistinė problema, kuriai spręsti galbūt reiktų specifinių sprendimų.

Taip pat reiktų būti atidesniems važiuojant pro Plungę, nes šiame rajone nutinka nemažai eismo įvykių.

Saugūs keliai
 

Kelias Vilnius-Molėtai-Utena vis ar stebina vairuotojus prastoka kelio danga ir dideliu automobilių srautu vasarą, tačiau šis kelias yra vienas iš saugiausių mūsų šalyje. Čia nėra nei vienos „juodosios dėmės“. Tiesa, tam didelę įtaką gali daryti ir nuolat šiame kelyje pavojinguose ruožuose patruliuojantys policijos ekipažai.

Abi šalies automagistralės taip pat patvirtina savo saugų vardą ir jose „juodųjų dėmių“ nėra daug. Jų atsiranda tik ties Kaunu ir Ukmerge, kur šie keliai kertasi su kitais svarbiais transporto koridoriais.

Panemunė-Šiauliai-Joniškis, kelias vedantis iš Kaliningrado srities į Latviją, taip pat yra vienas iš saugiausių Lietuvoje. Vienintelė pavojinga vieta šiame kelyje yra Šiaulių aplinkkelyje.

Lietuva pažengė į priekį

Techniškai tvarkingos transporto priemonės, atsakingi, pailsėję ir blaivūs vairuotojai bei sutvarkyta ir transporto srautui pritaikyta infrastruktūra yra pagrindiniai veiksniai, mažinantys avaringumą keliuose.

Šioje srityje Lietuva per keletą metų pažengė labai daug ir yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal mažinamą įskaitinių eismo įvykių skaičių.

Vien žuvusių Lietuvos keliuose pernai sumažėjo 26 proc. Tai yra antras rezultatas visoje ES. Tačiau pagal žuvusiųjų skaičių, tenkantį 1 000 000 gyventojų, vis dar nepasiekiame ES vidurkio.
 

Tobulėti yra kur, tad belieka tikėtis, kad saugūs keliai ir toliau išliks viena iš prioritetinių Susisiekimo ministerijos krypčių ir jas vykdyti ministerijai seksis taip pat sėkmingai kaip ir iki šiol.