CARGONEWS

Lizingo specialistai prognozuoja augimą

shutterstock_241933369

Kalbos apie krizes ar naujas jų bangas netyla, tačiau gyvenimas nesustoja. Planuojantys savo veiklą verslininkai į lizingo bendroves kreipiasi vis dažniau ir drąsiau.

2015 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos lizingo bendrovių portfelis sudarė 1,63 mlrd. eurų. Jeigu šį skaičių lyginsime su analogišku 2014-ųjų laikotarpiu, fiksuojamas beveik 6 procentų augimas.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šiemet per pirmus tris ketvirčius pasirašytų sutarčių skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paaugo 8 proc. O prognozės kitiems metams dar drąsesnės – laukiama 8–10 proc. lizingo rinkos augimo.

Du trečdaliai sunkvežimių perkami lizingu

Palyginti 2015 ir 2014 metų pirmų trijų ketvirčių duomenis, naujų sunkvežimių pardavimai lizingu Lietuvoje augo bene sparčiausiai – net 72,5 proc.

Galima priminti, kad ir Lietuvos naujų vilkikų rinkos augimas – sparčiausias iš visų ES valstybių. Jeigu lyginsime parduotų N3 kategorijos sunkvežimių skaičių su 2014-ųjų sausio-spalio mėnesiais, klientai įsigijo net 65,4 proc. daugiau technikos.

Lizingo specialistų teigimu, iš viso Lietuvos rinkoje iš šiemet jau parduota beveik 3,5 tūkstančio naujų sunkvežimių, 72 procentai buvo įsigyti lizingo būdu. Tai rekordinis augimas per pastaruosius septynerius metus.

Naujų priekabų ir puspriekabių pardavimai augo 10,3 procento: Lietuvoje parduota 2,4 tūkstančio priekabų ir puspriekabių, 68 proc. – lizingo būdu.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininko, „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinio direktoriaus Laimono Belicko, panašiai tokia lizingu perkamos technikos dalis yra ir daugelyje kitų šalių.

Lietuvoje – kiek geresnė kaina

L. Belickas CargoNews.lt teigė, jog lyginant su Latvija ar Estija, kur veikia daugmaž tie patys bankai, situacija yra panaši. Tačiau yra ir nacionalinių ypatumų: „Pavyzdžiui, estai mėgsta skandinavišką techniką, ten stipresnės „Scania“ pozicijos. O Lietuvos pirkėjai, matyt, dėl perkamų apimčių gauna geresnę kainą. Jeigu lyginsime daugmaž standartinio „Mercedes-Benz“ vilkiko kainą, tai mūsų šalies vežėjai moka pigiau nei latviai ar estai. Turbūt čia ir gamintojas diktuoja kainas, matydamas, kad Lietuvos rinkoje pastaruoju metu itin aktyvūs „didieji žaidėjai“, – sako L. Belickas.

Jis akcentavo, kad lizingo sąlygos trijose Baltijos šalyse – panašios. „Nenoriu minėti konkrečių pavadinimų, bet galima teigti, kad skandinaviško kapitalo bankai siūlo itin mažas palūkanas, bet jų iškelti reikalavimai lizingo gavėjams – itin griežti. Kiti bankai kiek liberaliau žiūri į klientus, tačiau siūlo didesnes palūkanas. Todėl transporto įmonės tikrai turi iš ko rinktis“, – teigė pašnekovas.

Jo nuomone, itin spartų naujų sunkvežimių rinkos augimą Lietuvoje lėmė tai, kad vežėjai po transporto pirkimo bumo 2013 m. pastaruoju metu planingai vykdo parkų atnaujinimus, verslo taip pat plėtros planai tapo drąsesni. Drąsiau vilkikus perka ir mažesnės įmonės, kurioms pavyko sėkmingai pakeisti užsivėrusią Rusijos rinką reisais į Vakarų Europą: ten reikia jau „Euro 6“ standartą atitinkančių vilkikų, todėl po ramių 2014 metų šiemet pastebimas ryškus augimas.

Perspektyva – optimistinė

Tačiau kalbėti apie dar vieną besipučiantį „burbulą“ tikrai nedera.

Aišku, tie daugiau nei 3000 naujų vilkikų Lietuvos sunkiojo transporto parką atšviežina solidžia dalimi. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, 2012 m. mūsų šalyje atlikta 33 940 techninių apžiūrų N3 kategorijos transporto priemonėms. Užpernai – jau 35 604, pernai – 38 419. Vadinasi, kasmet realus N3 kategorijos sunkvežimių parkas pasipildo 2000-3000 automobilių: nauji sunkvežimiai sudaro beveik dešimtadalį parko, o Lietuvos transporto priemonių registrą palieka naudota technika.

L. Belickas atkreipia dėmesį, jog šiemet fiksuojamas lizingo portfelio augimas rodo bendrą ekonomikos ir lizingo rinkos brandą bei kryptingą vystymąsi teigiama linkme. Jo nuomone, komercinio transporto pirkimo lizingu kreivė taip pat kils aukštyn, tačiau tempai, lyginant su šiųmetiniais, sumažės.

„Bene populiariausias 5 metų sunkvežimio lizingo terminas nekinta jau keletą metų, toks jis ir turėtų išlikti. Vežėjai pripažįsta, kad bankai siūlo palankesnes sąlygas anksčiau laiko išsipirkti transporto priemones: jeigu po dvejų ar trejų metų atsiranda galimybė gera kaina parduoti sunkvežimį ir jį keisti į naują – vežėjai be vargo sudera tokių mainų sąlygas. Bet skubėjimui ypatingo preteksto nėra: anksčiau daugelis kreipdavo dėmesį, kiek kainuoja lizingas per mėnesį, o dabar vežėjai linkę skaičiuoti, kokie yra turto naudojimo kaštai per tą patį mėnesį. Nes lizingo įmoka – tai tik viena dalis. Svarbu įvertinti realias degalų sąnaudas, serviso įkainius, todėl ir sunkvežimių pardavėjai stengiasi vilkikų pirkėjams siūlyti naujų paslaugų, kad vežėjai galėtų realiai skaičiuoti, koks yra tikras lizingu perkamo vilkiko išlaidų ir generuojamų pajamų rodiklis“, – CargoNews.lt teigė Lietuvos bankų asociacijos lizingo komiteto pirmininkas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0