Navigacijos prietaisų gamintojas „TomTom“ paskelbė duomenis apie pasaulio didmiesčius, kuriuose dėl eismo intensyvumo susidaro didžiausios transporto priemonių spūstys.
Vokietijoje transporto spūsčių lyderiu tapo Štutgartas. Šiame mieste dėl eismo intensyvumo dieną transporto priemonės priverstos sugaišti trečdaliu (33 proc.) daugiau laiko, nei važiuojant naktį. Labai lėtai transportas gali judėti ir Hamburgo gatvėmis. Kasdieninės transporto spūstys pailgina važiavimo laiką šiame uostamiestyje vidutiniškai iki 32 proc. Į transporto spūsčių lyderių penketuką tarp Vokietijos didmiesčių patenka Berlynas (28 proc.), Kelnas (26 proc.) ir Bavarijos žemės sostinė Miunchenas (24 proc.).
Transporto eismo intensyvumo ir susidarančių spūsčių analizė remiasi duomenimis, kuriuos „TomTom“ apibendrino, gavusi juos iš keleto milijonų navigacijos įrangos naudotojų 160 pasaulio didmiesčių, esančių keturiuose žemynuose. Vokietijoje duomenys gauti ir apibendrinti dešimtyje didžiausių ir strategiškai svarbiausių miestų, kuriuose susikerta visų transporto rūšių – automobilių kelių, geležinkelių, vandens ir oro linijų maršrutai.
Pagal transporto priemonių intensyvumą pasaulio lyderiu lieka Rusijos sostinė Maskva, per kurią kelionės laikas dienos metu, palyginus su važiavimu naktį, vidutiniškai pailgėja dviem trečdaliais (66 proc.). Rytinio piko valandomis Maskvoje automobiliai sugaišta dar dvigubai ilgiau – 106 proc. daugiau laiko, nei važiuojant be kliūčių naktį. Toliau prie transporto spūsčių pasaulinių lyderių „TomTom“ duomenimis priskiriami Istambulas (55 proc.), Varšuva (42 proc.), Marselis (40 proc.) ir Palermas (39) proc.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras