Migruojantis žvėris jūsų automobilį gali palaikyti varžovu

Vairuotojai įspėjami dėl laukinių žvėrių migracijos piko – spalio ir lapkričio mėnesiais jų migracija bus pati intensyviausia. Gamtininkai sako, kad laukinių žvėrių derėtų pasisaugoti: dabar vyksta stambiųjų kanopinių žvėrių ruja, kurios metu jie yra kur kas mažiau atsargūs ir gali elgtis neadekvačiai.

„Provokuoti, arčiau privažiuoti prie tokio gyvūno nepatartina, nes rujos metu automobilį jis gali palaikyti savo varžovu ir jį pulti – yra buvę ir tokių atvejų“ , – įspėja Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Draudikai skaičiuoja, kad į kelią iššokantys laukiniai gyvūnai atneša maždaug ketvirtadaliu daugiau žalos nei vidutinis nuostolis automobiliui dėl kitų įvykių – vidutinė žala po susidūrimo su gyvūnu siekia daugiau negu 2000 Lt.

– Pone Budry, kodėl rudenį migruoja žvėrys? Ar migracijos pikas iš tiesų pasiekiamas spalį?

– Iš tikrųjų taip, migracijos pikas pasiekiamas spalio ir lapkričio mėnesiais. Visų pirma taip atsitinka dėl to, kad vyksta stambiųjų kanopinių žvėrių – briedžių, elnių – ruja. Rujos metu šie žvėrys būna kur kas aktyvesni. Jie būna aktyvūs tamsiuoju paros metu. Per parą jie gali nueiti ne vieną dešimtį kilometrų. Šiam periodui taip pat būdinga tai, kad rujos metu žvėrys būna kur kas mažiau atsargūs ir kartais elgiasi visiškai neadekvačiai.

Lapkričio ir gruodžio mėnesiais prasideda kita – žieminė žvėrių migracija. Ypač briedžiai iš savo vasaros ganyklų tokiu metu grįžta į žiemos ganyklas, į didžiuosius miškus. Jie irgi gali migruoti ne vieną dešimtį kilometrų, ir tai taip pat sukelia susidūrimo grėsmę. Ir ne tik autostradose, bet ir mažesniuose rajonų keliuose, nes, kaip minėjau, tokiu metu žvėrys būna labai neatsargūs.

– Ar tiesa, kad žvėrys turi savo nuolatinius takus ir tam tikrose vietose kelius kerta nuolat?

– Tikrai tame yra daug tiesos. Mokslininkai yra ištyrę žvėrių migracijos kelius prie didžiųjų automagistralių, ir atskiri ruožai yra pažymėti kaip žvėrių migracijos kelias.

Tveriant kelius, dažniausia žvėrims yra daromi dirbtiniai praėjimai. Didžiausia pralaida žvėrims mūsų keliuose yra padaryta Kauno autostradoje. Žinoma, būtų geriausia, jei žvėrims būtų padarytos estakados kaip Vakaruose. Tuomet, užuot klojus tunelį ar vamzdį, žvėrims padaromas kelias virš magistralės. Bet, žinoma, tai labai brangiai kainuoja.

– Ar kelininkai su Jumis tariasi, kur statyti ženklus, įspėjančius apie žvėris?

– Visų pirma kelininkai klausia mokslininkų, specialistų, kuriuose ruožuose intensyviausiai migruoja žvėrys. Atsižvelgiant į tai, arba tveriamos tvoros, arba daromos dirbtinės žvėrių perėjos. Tačiau nėra taip, kad tos tvoros gelbsti nuo susidūrimo su žvėrimis šimtu procentų. Pavyzdžiui, Panevėžio magistralėje – nors ten ir yra aptverta tvora, didelis žvėris tokią tvorą ne taip sunkiai įveikia: arba peršoka, arba paprasčiausiai suplėšo. Be to, jei visur bus aptverta tvoromis ir nebus dirbtinių perėjų, žvėris, vadovaudamasis savo instinktu, žinodamas, kad jam toje vietoje trūks plyš reikia pereiti kelią, bandys tą padaryti visokiais būdais.

Kelininkai kiekvienais metais analizuoja avarijų, kuomet buvo susidurta su laukiniais žvėrimis, skaičius. Tuomet imamasi vienokių arba kitokių priemonių: statomi ženklai „Atsargiai – laukiniai gyvūnai“, ribojamas greitis, arba, kaip minėjau, jei labai pavojingas ruožas, kelias yra tveriamas. Aš manau, kad gal ne visur tą galima padaryti dėl lėšų stygiaus, bet labai daug intensyviausių kelių ruožų visgi yra apsaugoti tvoromis.

– Jūs minėjote, kad susidūrimo su laukiniais žvėrimis rizika kyla ne tik magistraliniuose keliuose. Draudikai perspėja, kad jų gali pasitaikyti ir miesto gatvėse. Ar ir Jums teko girdėti apie žvėris miesto gatvėse?

– Taip, teko ir girdėti, ir matyti. Prieš keletą metų dienos metu stirninas buvo atbėgęs prie mūsų ministerijos Jakšto gatvėje – pačiame Vilniaus centre. Pabaidytas jis nubėgo į Tauro kalną.

– Ar įmanoma prognozuoti, kaip elgsis automobilį pamatęs žvėris?

– Neįmanoma nieko prognozuoti, nes jis gali elgtis visaip. Be to, per kelią gali eiti ne vienas žvėris, o visas jų būrys. Pavyzdžiui, paprastai eina šernų būrys. Gali eiti ir visa kaimenė. Jei eina briedžio ar elnio patelė, sudaro klaidinantį įspūdį. Paprastai vairuotojas pamato tik pirmą žvėrį ir, jei važiuoja negreitai, dar spėja sustabdyti, tas pirmas žvėris peršoka per kelią. Vairuotojui gali atrodyti, kad jų daugiau nebebus. Jei vairuotojas važiuos toliau, yra didelė grėsmė, kad automobilis susidurs su kitais, iš paskos bėgančiais žvėrimis. Yra buvęs ne vienas toks atvejis.

– Tai kaip elgtis, kai pamatai viduryje kelio stovintį žvėrį?

– Provokuoti, arčiau privažiuoti prie tokio gyvūno nepatartina, nes rujos metu automobilį jis gali palaikyti savo varžovu ir jį pulti – yra buvę ir tokių atvejų. Reikia elgtis atsargiai.

Pas mus buvo atvežti tokie Amerikoje populiarūs garsiniai signalai, bet jokio poveikio jie neturėjo. Tai tokie atskiro dažnio švilpukai, kurie yra įmontuojami į automobilį. Jie neva turėtų nubaidyti gyvūnus. Mokslininkai išsiaiškino, kodėl mūsų šalyje gyvūnai į juos nereaguoja. Pasirodo, tie prietaisai buvo skirti baltauodegiam elniui, kuris Lietuvoje negyvena. Tokio dažnio garsas veikia tik tos rūšies žvėrį. Kiek žinau, Skandinavijos šalyse bandoma sukurti tokį prietaisą, į kurį reaguotų mūsų briedis ir mūsų taurusis elnias.

– Jei jau vairuotojas sužeidžia žvėrį, kaip turėtų elgtis?

– Apie tokį įvykį reikėtų pranešti visų pirma Kelių policijai. Tuomet reikėtų pranešti regiono aplinkos apsaugos departamentui arba rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Paprastai policija tą tvarką žino ir adresus turi.