Ministerija ginčijasi su savivaldybe, o Kybartai toliau dūsta nuo transporto
2009-12-31
LŽ nuotr. Anot vilkikų vairuotojų, jiems kur kas patogiau laukti aikštelėje net ir mokant po 43 Lt, o ne „gyvoje“ eilėje gatvėje.
170
Susisiekimo ministerija toliau ginčijasi su Vilkaviškio rajono savivaldybe, ar teisėtai Kybartuose rinkti pinigai iš sieną kertančių vairuotojų.
Skundai į Generalinę prokuratūrą pasipylė po to, kai lapkritį Susisiekimo ministerija pakeitė transporto judėjimo per Kybartų postą schemą. Nuo mėnesio vidurio automobiliams nebeprivalu užsukti į privačią „Vildegos“ stovėjimo aikštelę ir už tai mokėti, – pranešė LTV „Panorama“.
Šiai tvarkai prieš aštuonerius metus pritarę Muitinės departamentas, policija ir pasienio tarnyba dabar atšaukė savo parašus.
Vilkaviškio rajono savivaldybė į prokuratūrą kreipėsi norėdama išsiaiškinti, ar Susisiekimo ministerija pakeitusi tvarką nepažeidė viešojo intereso.
Susisiekimo ministerija prokurorams skundė Vilkaviškio savivaldybę ir prašė išsiaiškinti, ar šiai steigiant automobilių aikštelę nebuvo nusikalstamos veikos.
Dar vieną prašymą teikė Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje. Prokuratūra visus tris skundus sujungė į vieną.
„Atsakymą gavom tokį, kokio ir tikėjomės – kad savivaldybė jokių įstatymų nepažeidė, visos sutartys su uždara akcine bendrove „Vildega“ ir aikštelės tvarka parengtos ir veikia pagal galiojančius įstatymus.
Manau, kad vadovaujantis saugaus eismo įstatymais, ministerija toliau spręs šitą problemą. Jie turi parengti naują saugaus eismo schemą tranzitiniams automobiliams per Kybartų miestą, o policija turi užtikrinti saugumą ir rimtį“, – teigė Vilkaviškio rajono meras Algirdas Bagušinskas.
„Mane ji tenkina. Ir prokuratūra teigia, kad Vilkaviškio savivaldybės ir likusių tos vadinamos tvarkos, kurią galima traktuot kaip tam tikrą sutartį, ta vadinama sutartis negalioja. Tai prokuratūra taip išveda, kad ji negalioja, nėra priežasties ir nėra reikalo ginti viešą interesą“, – teigė Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Paulius Uleckas.
Susisiekimo ministras yra pareiškęs, kad Vilkaviškio savivaldybė veikė neskaidriai spręsdama eismo reguliavimą Kybartuose, o bendrovė neteisėtai iš kertančiųjų sieną vairuotojų ėmė pinigus.
„Mes esame į prokuratūrą kreipęsi ir dėl kitų dalykų. Kelis metus veikė tvarka, buvo renkami, mūsų supratimu, neteisėti mokesčiai, buvo sudarinėjamos išskirtinės sąlygos tai įmonei. Taigi mes prašome prokurorų išsiaiškinti, ar nebuvo pažeisti valstybės interesas, o ne tai, kad tvarka buvo ar nebuvo“, – kalbėjo susiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Į šiuos klausimus ministerija dar laukia prokurorų atsakymų. O kol institucijos ginčijasi, nebelikus galiojusios tvarkos, Kybartuose nuolat driekiasi lengvųjų automobilių eilės. Miestelio bendruomenė kreipėsi į Vilkaviškio merą. Esą jie jaučiasi nesaugūs, gatvėse nėra tvarkos, vairuotojai neturi net tualeto ir teršia gatves.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras