Miškovežiams viršyti maksimalų svorį apsimoka – baudos atsiperka

Praėjusią vasarą Seimo priimta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisa, atverianti Lietuvos kelius specialios paskirties sunkiasvorėms transporto, kurių bendroji masė neviršija 48 tonų, labiausiai nudžiugino miškininkus, privačių miškų savininkus bei medienos vežėjų asociaciją. Atrodė, kad pagaliau valdžia juos išgirdo, suprato ir leis dirbti efektyviau.

Tačiau nubudę 2013-ųjų sausio 1-ąją įstatymo laukusieji buvo skaudžiai nuvilti. Paaiškėjo, kad Seimo sprendimo nepakanka. Kad įstatymas veiktų, nutarimus dar turi priimti Vyriausybė, o Susisiekimo ministerija – įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Deja, įstatymo įgyvendinimo mechanizmas stringa, mediena Lietuvos keliais ir šiemet keliauja taip, kaip ir pernai. Budrūs kontrolieriai stebi, kad pakrauta transporto priemonė neviršytų 40 t. Vežėjai, kaip ir pernai, gudrauja, rizikuoja. Vieniems, viršijusiems maksimalų leistiną svorį, pasiseka prasmukti. Kitiems tenka sumokėti baudas, tačiau tai jiems vis vien apsimoka. Treti tikslą pasiekia kontrolieriams sumokėję į kišenę. Kas iš to laimi, galima numanyti. O kad valstybė pralaimi – akivaizdu.

Tenorėjo sąžiningai dirbti

Prezidentės pasirašytas įstatymas neveikia dėl mūsų valdininkijos, biurokratų neveiksnumo, nors jie tam turėjo daugiau nei pusę metų. Nežinau, kaip tai vertinti. Neturėdami taisyklių pagal įstatymą vežti negalime“, – apgailestauja Medienos vežėjų asociacijos pirmininkas Žydrūnas Grencevičius. Jis nepritaria nuomonei, kad tam įstatymui veikti sutrukdė „Linavos“ vežėjų asociacija. Esą dėl krovinių su medienos gabentojais „Linava“ nekonkuruoja. Verslininko nuomone, kalta biurokratinė sistema ir suinteresuotos grandys. Mat įstatymas akivaizdžiai užkirstų kelią lobti.

„Ar jūs įsivaizduojate, ką reiškia viršsvorį vežantis medienvežis? Auka policijai, auka mobiliajai muitinei, auka Valstybinei kelių transporto inspekcijai, visoms struktūroms, kurios šiandien geba bausti. Tai pats lengviausias pasipelnymo šaltinis“, – sako Ž. Grencevičius.

Verslininkas nesutinka, kad medienvežiai gadina kelius. Jis mano, jog vienintelė išeitis saugoti Lietuvos kelius – standartizuoti medienvežius, kad nebūtų viršijama vienos ašies apkrova. Jeigu 5 ašių transporto priemonė veža 40 tonų, ašies apkrova – 8 tonos. Šiuo metu įstatymas, kurio siekėme, leidžia vežti 48 tonas, kai yra ne mažiau kaip 6 ašys. Vadinasi, ašies apkrova lieka 8 tonos. Konteineriais leidžiama vežti 44 tonų svorį ir tuo atveju nieko nekalbama apie ašių skaičių. Tačiau mes ieškome tik kompromiso dėl medienvežių standartizavimo“, – dėsto Ž. Grencevičius.

Generalinė miškų urėdija, investuodama į kelius, taip pat nenori, kad jie būtų darkomi.

Tačiau ir ji suinteresuota didinti medienvežių svorį. Urėdijos šiandien negali konkuruoti su privačiu sektoriumi. Mat privatus vežėjas turi galimybių bet kuriuo momentu ištraukti piniginę. Pasak asociacijos pirmininko, medienos vežėjų versle sąžiningai dirbant išsilaikyti neįmanoma. Daug medienvežių važiuoja gabendami didesnį svorį nei leidžiama, o sąžiningai dirbančios įmonės priverstos bankrutuoti. Čia ne taksi. Už kilometrus niekas nemoka. Galutinę medienos kainą diktuoja pirkėjas savo kieme. Jis moka už galutinį produktą, atvežtą į jo kiemą. Kaip norime, taip raitykime, bet viskas priklauso nuo kubinio metro. Jeigu aš paisydamas galiojančio įstatymo legaliai vešiu 25 kubus, o kitas vežėjas – 35 kubus, tai kur aš atsidursiu? Todėl nenorėdamas pažeidinėti įstatymo aš turiu trauktis iš šios rinkos. Ir paleisti žmones į gatvę“, – tokią išvadą jau seniai pasidarė Ž. Grencevičius.

Jo įmonė iš šio žaidimo pasitraukė, nes, anot verslininko, jis negali už kiekvieną viršsvorio toną iš savo atlyginimo mokėti tūkstantį, pusantro ar du tūkstančius baudos. Mes šiuo įstatymu siekėme sąžiningo darbo sąlygų, kad galėtume dirbti dienomis, nebijodami kiekvieno šalia kelio stovinčio pareigūno“, – tikina medienos vežėjų asociacijos vadovas. Asociacija, sako jis, nereikalavo to, kas neįmanoma. Siekė, kad į medienvežį papildomai galėtų prikrauti 10 kub. m medienos ir dirbti rentabiliai.

Pralošia urėdijos, pralošia ir valstybė

Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys pripažino, kad miškininkai lauktuoju įstatymu yra nusivylę. Urėdas mano, kad nauja tvarka nesuinteresuota daug žinybų, bet pirmiausia – Lietuvos automobilių kelių direkcija. „Iš tikrųjų niekas nežino arba nenori įsigilinti, o visi, kas gali, rodo savo galią“, – kalba B. Banys. Kokia būtų šio įstatymo nauda Telšių urėdijai? Urėdas sako, jog iš šešių turimų medienvežių vieno iš karto būtų galima atsisakyti.

„Du vairuotojai, mašina ir degalai vienai įmonei jau yra didelė ekonomija“, – neabejoja B. Banys. Dabar urėdijų sąlygos akivaizdžiai prastesnės lyginant su vežėjais, kurie gabena medieną į Latviją ar Lenkiją ir 48, ir 50, ir daugiau tonų sveriančiais medienvežiais. Lygesnės galimybės yra nebent Vilniaus–Klaipėdos autostradoje, kur retai kam pavyksta prašokti pro „skerdyklą“ – taip vairuotojai vadina prieš uostamiestį įrengtas transporto svarstykles. Telšiškiai į „skerdyklą“ nepakliūna, nes, anot urėdo, kontrolieriai mato emblemas ir negaišta laiko, kadangi žino, jog Telšių urėdija krauna tvarkingai.

Tačiau kitomis kryptimis, kur „skerdyklų“ nėra, urėdijos konkuruoti negali. Mes dabar atsidūrėme tokioje padėtyje, kad medienos pirkėjai dažniausiai nori išsivežti medieną savo transportu. Matyt, jiems tai naudinga“, – konstatuoja B. Banys. Ir urėdija galėtų visą medieną išvežti savo transportu. B. Banys sako, kad miškininkai nujaučia, jog jeigu ir bus leista gabenti didesnį svorį, tai sąžiningai dirbantys vežėjai labai nesidžiaugs. Esą bus įvairių apribojimų, griežtai nurodyti keliai, kuriais galima važiuoti, ir galbūt laikas.

Veš kaip vežė

Vienos medienos vežimo verslu užsiimančios bendrovės vadovas, žurnalo prašęs neviešinti nei jo paties, nei jo įmonės, beveik nenustebo, kad šie metai gerų naujienų vežėjams neatnešė. Jų būtų suinteresuota, kad įstatymas veiktų. Mat kasdien į reisus išvažiuoja apie 20 jos medienvežių, kurie rieda po visą Lietuvą, pasiekia Latviją, Lenkiją.

Į klausimą, ar įteisintas didesnis medienvežių svoris atneštų daugiau pelno įmonei, bendrovės vadovas tik šypteli – juk jie ir taip veža daugiau nei 40 tonų. Sumokame baudą ir toliau važiuojame“, – sakė pašnekovas. Anot jo, vežėjams tai yra įprasta. Medienos verslas apsimoka net ir mokant baudas. Todėl jis neatrodė pernelyg susikrimtęs, kad politikai pažadų netesėjo. „O ko čia jaudintis. Kaip dirbome, taip ir dirbsime“, – teigė tos bendrovės vadovas. Esą baudos mechanizmas vienodas. Verslininkai yra susitaikę mokėti standartinę baudą.

„Ar 3 tonomis viršiji, ar 18 tonų, moki tiek pat. Vairuotojui bauda nuo 500 iki 1 000 litų, vadovui – nuo 500 iki 2 000 litų“, – aiškino pašnekovas. Anot jo, dažniausiai vairuotojui skiriama minimali 500 litų bauda, vadovui – 750 litų. Pernai jo vadovaujama bendrovė 10 kartų mokėjo baudas, iš viso paklojo daugiau kaip 12 000 Lt. O kiek nepasvėrė? „Kasdien važiuojame. Valstybė daug praranda, tik niekam neįdomu“, – neslepė verslininkas. Anot jo, vežėjus taip elgtis verčia egzistuojanti tvarka.

Kam tokia padėtis naudinga? „Pavyzdžiui, tam, kas kelius tiesia, – teigė pašnekovas. – Pridaro broko, o kaltę verčia medienvežiams, kad jie provėžas įspaudžia. O iš tikro kelias nekokybiškai padarytas.“

Ir vėl „už“ ir „prieš“

Kodėl minėtasis įstatymas taip sunkiai skinasi kelią, bandėme paklausti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus Skirmanto Skrinsko. Jo pavaldiniai atsakė, kad LAKD tokių priimtų teisės aktų nekomentuoja.

Valstybinės transporto kontrolės inspekcijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas paaiškino, kad inspekcija pasirengusi pradėti vykdyti įstatymą, tačiau taisykles rengia Susisiekimo ministerija (SM). SM Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento, kuriam ir pavesta rengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, direktorius Gražvydas Jakubauskas teisinosi nesąs įgaliotas komentuoti. Todėl SM atsakymą „Miškams“ atsiuntė susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.

Jis rašo, kad įgyvendindama Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimus Vyriausybė 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1556 patvirtino mokestį už važiavimą keliais sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kurių bendroji masė iki 48 t. „Tuo pačiu Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. 55 pavedė Susisiekimo ministerijai pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektą, kurį priėmus būtų panaikintos galimos neigiamo poveikio keliams ir kelių statiniams priežastys.

Susisiekimo ministerija, vykdydama šį pavedimą, analizuoja galimus sprendinius ir, surinkusi visą informaciją, pateiks išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri priims sprendimą. Kelių priežiūrai ir plėtrai skiriamos lėšos kiekvienais metais mažėja. Lėšų trūkumas neleidžia užtikrinti reikiamos kelių priežiūros. Todėl, prieš priimant galutinį sprendimą, būtina pasverti visus „už“ ir „prieš“, – rašoma ministerijos atsakyme. Vadinasi, pasitvirtina medienos vežėjų būgštavimai, jog ta diena, kurios jie laukė kelerius metus, išauš dar negreit. O ir atėjusi, atrodo, mažai juos tepaguos.