Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, praėjusiais metais pusantro karto išaugo specialiosios miško technikos eismo įvykių skaičius. 2013 –aisiais užfiksuota daugiau kaip 30 avarijų, kurių pasekmės buvo skaudžios. Tokių įvykių žalos gali siekti ir 200 – 300 tūkst. litų.
Remiantis bendrovės statistika, 2008 – 2011 metais specialiosios miško technikos draudiminių įvykių būdavo fiksuojama apie 10 per metus, tuo tarpu 2012 m. šis skaičius išaugo dvigubai lyginant su prieš tai buvusiais, o 2013 m. dar padidėjo pusantro karto lyginant su užpernai.
„Įvykių skaičius didėja, nes Lietuvoje pastebimai auga pačios miško technikos skaičius. Verslininkai vis daugiau įsigyja naujos arba labai mažai naudotos technikos, jie plečia ar atnaujina turimus miškovežių parkus. Tokios tendencijos pastebimos iš dalies ir dėl to, kad įmonės užsiimančios miško darbais pradėjo aktyviau naudotis Europos Sąjungos parama. Taip pat po krizės miškų verslas po truputi atsigauna, auga medienos eksportas. Kai kuriose savivaldybės miestų šildymui naudojamas biokuras – mediena, pjuvenos. Žaliavas katilinėms gabena miškovežiai, dėl to jų vis daugėja,“ – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Vidutiniškai už eismo įvykį, kuriame dalyvavo miškovežis, draudimo bendrovė išmoka apie 40 – 80 tūkst. litų. Didžiausia išmokėta suma 2013 m. siekė 300 tūkst. litų. Taip pat nemažai užregistruota bylų, kurių žalos sudarė 150 – 200 tūkst. litų.
Kaip teigė ne BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, vasarą tokių įvykių būna mažiau, daugiausiai jų nutinka žiemą bei pavasarį, intensyvių miško kirtimo, medienos vežimo iš miško darbų metu.
Pasak specialisto, skaudžiausi įvykiai nutinka, kai miškovežiai susiduria su lengvaisiais automobiliais. Tokiose situacijose aukų praktiškai neįmanoma išvengti. Prieš keletą mėnesių bendrovė užregistravo įvykį, kurio metu kaktomuša susidūrė du miškovežiai. Vienas iš jų buvo tuščias, ant slidaus kelio išslydo jo tempiama priekaba, vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į iš priekio važiavusį kitą miškovežį.
Bendrovės ekspertai rekomenduoja vairuotojams būti atidiems keliuose, jeigu šalimais atliekami miško kirtimo darbai, ar netoliese yra įsikūrusios medienos apdirbimo įmonės. Lengvųjų automobilių vairuotojai, kelyje sutikę miškovežius, turėtų elgtis atsakingai: nereiktų atlikinėti jokių staigių manevrų, vertėtų laikytis didesnio atstumo, nelenkti jei nėra būtinybės, ir, jei reikia, praleisti didesnę transporto priemonę. Pasak A. Žiukelio, suvaldyti miškovežį yra daug sudėtingiau nei paprastą vilkiką, tokio sunkvežimio stabdymo kelias yra daug ilgesnis ir net jei jis važiuoja nepakrautas, visada yra pavojus, kad jo priekaba dėl kelio nelygumų gali išslysti į priešpriešinę ar gretimą eismo juostą, taip sukeldama pavojų kelyje.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras