Siekdami sumažinti nelaimių skaičių keliuose, kelininkai imasi įvairiausių priemonių. Vienos iš jų, tokios kaip greičio ribojimai – senos ir patikrintos laiko, kitos – kur kas inovatyvesnės. Vakarų Europoje jau senai projektuojamos ir rengiamos žiedinės sankryžos. Dabar jau kalbama apie tai, kad ateitis priklauso greitosioms žiedinėms sankryžoms. Jos yra itin saugios ir pritaikytos intensyviam eismui. Lietuvoje tokių saugumo priemonių imtasi visai neseniai. Dabar stengiamasi kuo daugiau sankryžų daryti žiedines. Dauguma žino, kad jos yra saugiausios, bet kodėl?
Saugumas ir dar kartą saugumas
Įprastoje X formos sankryžoje kelininkai identifikuoja 32 konfliktinius taškus. T formos sankryžoje jų yra 9, o mažojoje žiedinėje sankryžoje – tik 8. Tad galimybių susidurti su kitu automobiliu yra žymiai mažiau nei įprastose sankryžose.
Mažosios žiedinės sankryžos su viena eismo juosta žiede, kurių centrinės salelės skersmuo 10-30 m, populiarios Vakarų Europos keliuose. Jos įrengiamos gyvenamųjų vietovių prieigose, kai keičiasi eismo sąlygos. Mažosios žiedinės sankryžos yra saugesnės ir, priklausomai nuo eismo intensyvumo nuovažose ir įvažose, gali būti laidesnės negu susikertančių kelių sankryžose.
Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad tokiose sankryžose įvyksta 50 proc. mažiau eismo įvykių ir net 80 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonių. Pagrindinės priežastys – fmažas važiavimo greitis ir sankryžoje, ir prieš ją – apie 30 km/h. Taip pat daug mažiau konfliktinių taškų, kurie yra mažiau pavojingi nei kitokio tipo sankryžose.
Didžiosios žiedinės sankryžos (centrinės salelės skersmuo didesnis kaip 30 m) gali būti rengiamos tais atvejais, kai dėl intensyvumo ir susikertančių kelių skaičiaus nepakanka mažojo žiedo. Tačiau jos nėra tokios saugios kaip mažosios. Siekiant išspręsti šią problemą, Olandijoje sugalvotas naujas žiedinės sankryžos su dviem juostom projektas, kuris sėkmingai įgyvendinamas.
Greitosios žiedinės sankryžos (angl. turbo roundabouts)
Tai – patobulintos mažosios žiedinės sankryžos. Dėl savo ypatingos važiavimo juostų išdėstymo sistemos jos tampa 12-20 % pralaidesnės nei tokio paties dydžio trijų juostų žiedinės sankryžos.
Vairuotojas pasirenka važiavimo juostą dar neįvažiavęs į sankryžą. Įvažiavus jos pakeisti nebegalima – tai užtikrina tarp juostų esantys borteliai, jų nėra tik ties įvažiavimais ir išvažiavimais. Tokia sistema pagreitina judėjimą sankryžoje ir sumažina eismo įvykių skaičių.
Sankryžoje atsiranda dviejų eismo juostų pirmumas. Vienintelis trūkumas – sankryžos negalima apvažiuoti ratu.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Ziediniu sankryzu stebuklas - sovietmecio paskaiciavimai. Anot kai kuriu mokslininku tai pati pralaidziausia sankryza. Istikruju gyvenimas irode, kad tokias sankryzas reikia statyti tik ten kur nori apriboti eismo greiti. ten kur intensyvus eismas, normalios salys stato dvjieju lygiu sankryzas, o kitaip - tiltus. kazkas cia nuskiede apie sauguma - tai jos saugios tik del to, kad ju greitai neiveiksi. Apie ziedu minusus straipsnyje kazkodel nutylima, o juk ne vienam teko patirt ka reiskia vaziuot apledijusiu lanku. Vienintelis ziediniu sankryzu pliusas, kuriuo ir naudojasi projektuotojai - pigi eksploatacija, nes nereikia sviesoforu. Ziedai - pigiu valstybiu atributas.
ziedines sankryzas statydami visiskai negalvojama kad reikia vezti ir negabaritinius krovinius, pabandykit pravaziuoti su 30m tralu kai vilkikas vienoje puseje o tralo ratai kitoje ziedo puseje. ar kai tralas nuo zemes tik 30cm ir kombainas 3,7 plocio . manau musu statytojai apie tai nemasto. arba dar didele klaida manau yra tai kad ziedai turi per didelius nuolydzius, nes krovinio pakrypimai ypac rizikingi, uzsieny tokiu dalyku nera ten su tralu drasiai gali vaziuoti viskas paskaiciuota
ziedines sankryzos, kur didelis transporto eismas , is viso netinka. kai tik privaziuoji tokia sankryza, taip ir spustys. Klaipedoje gana daug buvo tokiu pristatyta, bet jau 10 metu jas naikina - nepasiteisino. panaikino prie dabartines Avitelos, prie Baltijos laivu statyklos, o neseniai viaduka atidare per Jaku zieda. kaimuose tokias sankryzas gali statyti, bet ne intensyviose eismo vietose.
Jūsų komentaras