Netepsi – nevažiuosi arba situacija dėl trišalių leidimų

2011-03-01 Vytautas Kleinauskas (CargoNEWS), Žydrė Dargužytė (CargoNEWS) 1,739 2

Trišaliai leidimai šiuo metu pati opiausia problema Lietuvos vežėjams, dirbantiems Rusijos rinkoje. Teoriškai jų nebereikia – vasario 8 d. Maskvoje nutarta nustatant gabenimų rūšį į/iš trečiųjų šalių vadovautis dokumentais, patvirtinančiais faktinę krovinio krovimo vietą. Tai reiškia, kad jei krovinys krautas Lietuvos muitinės sandėliuose, turėtų užtekti dvišalio leidimo. Nepaisant to, vežėjai vis dar nepatenkinti, jie sako, kad patekti į Rusiją be trišalio leidimo įmanoma – telieka vienas „bet“ – tai kainuoja. Kalbinti vežėjai sako, kad jau pavargo nuo neatlygintinos „paramos“ Rusijos pasieniečiams. Kol mūsų valdžia labiau užsiėmusi rinkiminiais triukais ir nekreipia dėmesio į santykius su Rusija, šalies biudžetas dėl to kiekvieną dieną praranda nemažą dalį pajamų.

Paklausėme vežėjų, kas pasikeitė jų darbe po to, kai pradėtos derybos su Rusijos Federacija dėl trišalių leidimų reikalavimo.

Irena Vičienė, UAB „Airetrans“ vadovė

Galiu pasakyti tik tiek: kol rusai oficialiai raštiškai nepatvirtino, kad pasienyje nereikia turėti trišalio leidimo, tai viskas yra tik šnekos. Nelabai ką reiškia, kad kažkas važiavo ir derėjosi. Raštai, kuriuos siuntėme į „Linavą“, irgi nepadėjo.

Nors prekės krautos Lietuvoje, rusų muitinėje reikalaujama trišalio leidimo. Dabar atšauktas tas reikalavimas, kad reikia trišalio leidimo, bet vis tiek pasienyje tenka mokėti 3 000 rublių.

Kol viskas susitvarkys, manau, praeis keli mėnesiai. Rusai vis dar vadovaujasi tuo, kas kažkada buvo, ir reketuoja vežėją.

Anksčiau mokėdavome 5000–6000 rublių, dabar mažiau – apie 2000-3000 rublių. Pinigų neoficialiai reikalaujama. Nesumokėjęs nepravažiavo nei vienas vilkikas.

Praėjusią savaitę važiuodami per Latviją užtrukome tik vieną dieną. Baltarusijos pasienyje – parą, Latvijos pasienyje eilių beveik nebuvo.

Edvilius Cibulskas, UAB „Kyvis“ vadybininkas

Gražina atgal, jei pinigų nemoki. Jei „švarūs“ invoisai (aut. pastaba – važtaraštis), tai nesikabinėja. Šiuo metu, kad pravažiuotumėm, tenka mokėti apie 3000-6000 rublių.

Praėjusią savaitę į Rusiją įvažiavome per parą, bet užtrunkame apie dvi. Abejoju, ar ateityje pagerės.

Marekas Košelovas, UAB „Orsema“ vadybininkas

Eilės sumažėjo, o dėl trišalių leidimų, tai iš esmės niekas nepasikeitė, reikalauja „duoklės“. Jos dydis priklauso nuo krovinio rūšies, nuo dokumentų įforminimo, nuo pamainos, įprastai maždaug 3000-5000 rublių.

Pasienyje stovime kaip ir anksčiau – apie 2 paras.

Iš „Linavos“ tik pavadinimas: jie negali nei apginti vežėjų interesų. Surenka krūvą pinigų, ir viskas. Pasidarė kaip UAB: ateikite, gausite TIR‘us. Tie veiksmai, kuriuos jie darė derybose su Rusija, nieko nepakeitė.

Reiktų, kad mūsų valdžia įsikištų, kažkokį politinį spaudimą padarytų, kad ministrai važiuotų ir kalbėtų, bendrautų, o ne rėktų ant Rusijos. Valdžia tik mokesčius kelia, o iš ko mes mokėsime, jeigu negalėsime normaliai važinėti.

Jei ir toliau taip tęsis, prasidės emigracija, mes persikelsime į Rusiją, atidarysime įmonę ten ir mokesčius mokėsime rusams.

Arvydas Paulauskas, UAB „Amber transport“ vadybininkas

Su dvišaliais galima važiuoti, bet „duoklės“ kaip buvo, taip ir liko. Dabar – apie 2000 rublių. Tokią informaciją gauname iš vairuotojų. Kiek ji teisinga ir ar vairuotojai yra sąžiningi, sunku pasakyti. Gal jie sumokėjo 500 rublių, o pasakė, kad 2000. Eilėse laukiame apie parą.

Kol vežėjai džiaugiasi pagerėjusia situacija gabenimų rinkoje, biurokratai nelinkę jiems dar labiau padėti – sprendimai vilkinami, vežėjų balsas valdžios institucijose menkai girdimas.

Komentarai

Jazdauskas Ramunas 2011-03-02 20:29

Gerbiami kolegos,kaip Rusu pasienieciai gali numest kysiu kainas,jei ta duokle yra dalinama i daug daliu,visiems neuzteks.Paskaitykite Rusijos spauda,apraso tik viena PIDR (naujas keliu policininko pavadinimas,ne keiksmazodis)posta,uz Maskvos,suimti ir apklausti 130 policininku,emusiu kysius,ir dirbdavo skyriaus virsininkui.Uz galimybe dirbti,mokejo duokle nuo pamainos.Musu valdzia irgi tik paskutines kelnes gali numaut.

Aivaras Ganevicius 2011-03-01 21:29

as manau kad niekada reikalai nepageres, kaip minima linava ira uab, todel niekas negali jos kontroliuoti, o anksciau ar veliau lietuvis bus isspirtas is rusijos vezeju asociacijosnes nesame jos nariai, taip kad mieli kolegos dziaukimes kad vakarai dar zada ir po truputi atsiskaito uz pervezta krovini, mes ubagais eatejome i nato tikedamiesi kad mums kazkas kazka duos, sena patarle nemokomas suris pelei spastuose

Jūsų komentaras

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25