Nuo krizės gelbsti reisai į Rusiją

 

2011 metų pradžioje Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos pradėjo vaduotis iš krizės gniaužtų, ir tai pirmieji pajuto vežėjai, nes pradėjo trūkti tolimųjų reisų vairuotojų. Tačiau šis skolintais pinigais paremtas trumpalaikis atokvėpis baigėsi rudens pradžioje. Panašu, kad vėl grįžtame į 2009 metų pradžią: vėl ekonominė krizė, vėl pramonės įmonėms trūksta užsakymų, o vežėjams – krovinių.

 

Pirmasis smūgis – liepą

 

Tauragės krovinių vežimo verslas stovi ant dviejų kojų: naudotų automobilių gabenimas ir kitų krovinių vežimas. Tikslių duomenų nėra, tačiau galima spėti, jog naudotus automobilius vežančių vilkikų Tauragėje gerokai daugiau nei kitus krovinius vežančių sunkvežimių.

 

Pirmosios sunkmetį savo kailiu pajuto naudotus automobilius gabenančios Tauragės įmonės. Po to, kai nuo 2011 metų vidurio Baltarusija maždaug keturis kartus padidino muitus įvežamiems naudotiems automobiliams, jų paklausa Tauragės aikštelėse sumažėjo maždaug penkis kartus. Šiam verslui susitraukus naudotų automobilių vežėjai persiorientavo į Vakarų Europos rinką ir iš vienos šalies į kitą veža naujus automobilius. Darbas sunkus: Vakarų Europoje vilkikų vairuotojai praleidžia po mėnesį ar netgi daugiau, bet alternatyvų nėra.

 

Bijo važiuoti į Vakarų Europą

 

Buvusiame Baltrušaičių paukštyne įsikūrusioje Eugenijaus Abromo individualiojoje įmonėje dirba direktorius, mechanikas ir penki vairuotojai. Bendrovė turi šešis vilkikus ir verčiasi krovinių gabenimu po Lietuvą bei kaimynines šalis.

 

– Po Vakarų Europą važinėja apynaujai, dažniausiai nė penkerių metų neturintys vilkikai. Su senesniais vilkikais į Vakarų Europą geriau nevažiuoti, nes sustabdę tokią transporto priemonę tikrintojai vis vien ras prie ko prisikabinti, o tada teks mokėti milžiniškas baudas. Mūsų krovininiai automobiliai 6–15 metų senumo, todėl mes nerizikuojame vykti į Vakarų Europą, o ieškome reisų po Lietuvą ar į Rusiją. Vakarų šalyse krovininiai tolimųjų reisų automobiliai per metus nuvažiuoja apie 100 tūkstančių kilometrų. Per penkerius metus susidaro apie pusė milijono kilometrų, o tada vilkikas parduodamas Rytų Europos ar Afrikos šalių vežėjams. Turime automobilių, kurie nuvažiavę daugiau nei milijoną kilometrų. Jei tinkamai eksploatuoji, milijonas kilometrų vilkikui – ne riba, tačiau tokiu automobiliu rizikinga važinėti po Vakarų Europą, todėl europiečiai jais atsikrato, – verslo subtilybes dėstė įmonės direktorius E.Abromas.

 

Kilometras – euras

 

Šiuo metu krovinio pervežimas vieną kilometrą kainuoja maždaug vieną eurą. Šimtas kilometrų – šimtas eurų. Lyg ir ne taip mažai, bet šimtui kilometrų vilkikas sunaudoja 37–45 litrus dyzelinio kuro, o dar reikia mokėti įvairius mokesčius, atlyginimą vairuotojui. Kai suskaičiuoji – pelno lieka nedaug arba nebelieka iš viso, jei tenka mokėti baudas ar automobilį remontuoti. 

 

Rimtas smūgis įmonės rentabilumui – automobilio gedimas kelyje. Lietuvoje ar Rusijoje dar pusė bėdos, nes galima nusiųsti kitą automobilių ir sugedusį partempti namo. Stichinei nelaimei galima prilyginti sunkiasvorio krovininio automobilio gedimą Vakarų Europos šalyse, nes ten draudžiama tempti sugedusį sunkiasvorį automobilį, todėl tenka kviesti avarinę tarnybą, automobilį evakuoti, o tai kainuoja labai brangiai.

 

Nedidelius gedimus remontuoja patys

 

Drauge su kroviniu vilkikai sveria iki 40 tonų, svoriai dideli, todėl dažniausiai iš rikiuotės išeina stabdžiai, padangos. Būtent stabdžių patikros labiausiai bijo senų krovininių automobilių vairuotojai. Bet stabdžiai privalo būti tvarkingi, nes sunku įsivaizduoti, kas dėtųsi, jei 40 tonų sveriantys automobiliai važinėtų su netvarkinga stabdžių sistema.

Jei gedimas nesudėtingas, automobilius E.Abromo įmonės vairuotojai remontuoja patys, drauge su įmonės mechaniku Romualdu Jurgaičiu. Kai gedimai sudėtingi, automobiliai vežami remontuoti į specializuotas bendroves.

 

Kursuoja maršrutu Klaipėda–Kaliningradas

 

E.Abromo įmonės automobiliai dažniausiai veža krovinius iš Klaipėdos įmonių ar uosto į Kaliningradą. Artimiausias kelias iš Klaipėdos į Kaliningradą – per Kuršių neriją. Ten ir eilių muitinėje nėra, tačiau gamtosaugininkai draudžia po Kuršių neriją važinėti tranzitiniams sunkiasvoriams automobiliams, todėl tenka dardėti aplink, per Panemunės muitinę, laukti eilėse.

 

Laukia, kol rusai atšvęs

 

Ekonomistai pranašauja, kad šiemet ES šalių bendrasis vidaus produktas mažės 1–2 procentais. Nežinia, kaip prasiskolinusioms Pietų Europos šalims seksis atidavinėti skolas, nes vien tik Italijai šiemet reikia grąžinti 450 milijardų eurų skolų. ES šalių gyventojai prasiskolinę, todėl prognozuojama, kad mažės vartojimas, prekyba, mažiau reikės ir vežėjų paslaugų.

 

Sunku prognozuoti, kaip šiemet funkcionuos Vakarų Europos ekonomika ir kaip tai atsilieps mūsų šalies vežėjams.

 

E.Abromo įmonės vilkikai į Vakarų Europą nevažinėja, tačiau prasidėjus krizei ES strigs ir Rusijos ekonomika.

 

– Sunku numatyti, kas laukia netgi artimiausioje ateityje. Šiuo metu rusai vis dar švenčia, pradėjo nuo Naujųjų metų. Didelių pokyčių, bent metų pradžioje, neturėtų būti, – sakė E.Abromas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Vardas:

Komentaras