Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimo metu buvo rekonstruota Kirtimų g. nuo 2,08 km iki 7,85 km, pastatytas geležinkelio viadukas ties 2,406 km, viadukas per Galvės g., pėsčiųjų-dviračių viadukas ties 2,387 km, estakada virš esamo ir projektuojamo geležinkelių, viadukas per Kirtimų g. ties 4,82 km, estakada per Kirtimų g. 6,25 km, tunelis po Kirtimų g. 7,55 km, įrengta triukšmo mažinimo sienutė Kirtimų g. 4,505–4,723 km, nutiesta jungiamoji gatvė, įdiegtos kitos saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonės.
Rekonstrukcijos darbus pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos finansuojamą projektą „Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“ atliko ūkio subjektų grupė, kurią sudaro AB „Panevėžio keliai“, AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“.
Rangos sutarties priimta suma (be PVM) yra 148,4 mln. Lt, PVM, sumokamas į Lietuvos Respublikos biudžetą, sudaro 31,2 mln. Lt. ES lėšų dalis sudarė 125,4 mln. Lt.
Rytų–vakarų kryptimi Vilniaus miestą kerta transeuropinio tinklo transporto koridorius IXB (E28 ir E85 keliai), šiaurės–pietų kryptimi – keliai E272 ir E28, priklausantys TEN-T tinklui. Šiuo metu transportas, atvykstantis iš Klaipėdos jūrų uosto, vakarinės Lietuvos ar pietvakarinės Latvijos dalies ir vykstantis į Baltarusiją, naudojasi esama Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo infrastruktūra (Kirtimų gatve) ar kitomis Vilniaus miesto gatvėmis.
Kirtimų gatvės pralaidumas neužtikrina patogių eismo sąlygų, piko valandomis susidaro didelės grūstys. Kirtimų gatvės rekonstrukcija pagerins eismo sąlygas Vilniaus mieste, leis kirsti Vilniaus miestą patogiau ir greičiau. Vilniaus tarptautinis oro uostas, esantis pietrytinėje miesto dalyje bus pasiekiamas greičiau keleiviams, atvykstantiems iš vakarinės Lietuvos dalies. Pietinė industrinė Vilniaus miesto dalis yra svarbus logistikos centras ne tik Vilniaus miesto, bet ir rytinės Baltijos jūros dalies atžvilgiu.
Įgyvendinus projektą, tikimasi gauti tokią naudą:
Bus geresnis patekimas iš TEN-T kelių, priemiesčių, arti miesto esančių gyvenviečių ir gyvenamųjų zonų į pramoninę pietinę zoną;
Bus geresnės tranzitinių bei ilgų atstumų eismo sąlygos TEN-T kelių tinkle;
Sumažės eismo įvykių skaičius;
Sumažės kelių transporto priemonių išlaidos;
Sumažės neigiamas poveikis aplinkai pietinėje Vilniaus miesto dalyje;
Pagerės eismo sąlygos pietinėje Vilniaus miesto dalyje;
Laiko santaupos apvažiuojant Vilnių nuo Pilaitės iki Vaidotų.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras