Tyrimų bendrovė „Gallup“ apklausė 148 pasaulio valstybių gyventojus ir paprašė jų įvertinti valstybės kurioje jie gyvena kelių kokybę ir situaciją juose. 59 proc. apklaustųjų buvo patenkinti esama padėtimi jų šalyje.
Ši apklausa neparodo tikrosios kelių būklės, nes tai buvo subjektyvi piliečių nuomonė. Turtingesnių šalių piliečiai kelia ir aukštesnius reikalavimus savo keliams, tuo metu kitose valstybėse žmones tenkina ir vidutinio gerumo keliai. Galutiniai rezultatai atspindi žmonių pasitenkinimą/nepasitenkinimą esama kelių būklę šalyje.
Galbūt dėl to, vertinant regionais, labiausiai savo keliais buvo patenkinti azijiečiai. Prasčiausiai juos vertino buvusios sovietų sąjungos ir Afrikos gyventojai, kur kelių infrastruktūra yra labai prasta, arba jos iš vis nėra. Lietuva, Latvija ir Estija kaip Europos sąjungos šalys priskirtos prie Europos ir į buvusių sovietinių respublikų kategoriją nepatenka.
| Regionas | Patenkinti proc. | Neturi nuomonės | Nepatenkinti proc. |
| Vidurkis | 59 | 3 | 38 |
| Azija | 66 | 3 | 31 |
| Europa | 61 | 3 | 36 |
| Rytų Azija ir šiaurės Afrika | 49 | 1 | 50 |
| Likusi Afrika | 36 | 0 | 64 |
| Buvusios sovietų sąjungos valstybės | 36 | 3 | 61 |
Iš buvusių sovietinių respublikų geriausiai savo kelius įvertino gruzinai, kurių 69 proc. teigė, kad yra patenkinti savo keliais. Baltarusijoje tokių buvo 52 proc., Rusijoje 30 proc., Ukrainoje 27 proc. Prasčiausiai savo kelius vertina Moldovos gyventojai. Čia kelių priežiūra yra labai skurdi, trūksta kelio ženklų ir apšvietimo, o tai tenkina tik 17 proc. vietinių gyventojų.
Žemą buvusių sovietinių respublikų kelių vertinimą galima paaiškinti: bloga kelio danga, prasta vairavimo kultūra, neaiškius įstatymus ir taisykles, dėl kurių įvyksta nemažai eismo įvykių. Pėstieji čia taip pat neturi labai daug teisių.
Afrikos regiono prasto vertinimo pagrindinė priežastis yra ta, kad čia faktiškai nėra kelių infrastruktūros ir naudojamos prastos transporto priemonės.
Lietuva šiame reitinge liko šimtuko pabaigoje. Teigiamai kelius įvertino 41 proc. apklaustųjų.
| Vieta | Šalis | Patenkinti proc. | Nepatenkinti proc. | Neturi nuomonės |
| 1 | Jungtiniai arabų emyratai | 90 | 9 | 1 |
| 2 | Liuksemburgas | 87 | 12 | 1 |
| 3 | Honkongas | 87 | 11 | 2 |
| 4 | Olandija | 84 | 12 | 4 |
| 5 | Singapūras | 83 | 17 | 0 |
| 14 | Vokietija | 77 | 21 | 2 |
| 15 | Prancūzija | 76 | 20 | 4 |
| 32 | Didžioji Britanija | 65 | 34 | 1 |
| 68 | Baltarusija | 52 | 43 | 5 |
| 93 | Estija | 43 | 56 | 1 |
| 97 | Lietuva | 41 | 53 | 6 |
| 122 | Latvija | 32 | 65 | 3 |
| 125 | Lenkija | 32 | 63 | 5 |
| 128 | Rusija | 30 | 66 | 4 |
| 133 | Ukraina | 27 | 58 | 5 |
| 144 | Moldova | 17 | 81 | 2 |
| 148 | Komorų sąjunga | 10 | 90 | 0 |
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras