Pavojingiausi pasaulio keliai

2013-01-09 CargoNEWS delfi.lv 2,623 0

Sunkiai būtų galima įsivaizduoti mūsų šiuolaikinį gyvenimą be kelių, kuriais rieda įvairios transporto priemonės bei gabena krovinius ar keleivius. Tačiau kartais norėtųsi, kad kai kurių kelių nebūtų, mat šie yra labai pavojingi.

Portalas Delfi.lv siūlo susipažinti su, jų nuomone, 10 pavojingiausių kelių pasaulyje.

Mirties kelias

Legendinis kelias Bolivijoje. Kiekvienais metais ten žūsta po 200 – 300 žmonių. Kelias pavojingas dėl unikalaus Bolivijos reljefo ir gamtos. Dažnos liūtys, statūs šlaitai, rūkas – visa tai stipriai apsunkina vairavimą šiame kelyje. Pridėjus tai, kad jis vietomis yra itin siauras, kelias pelnytai vadinamas pavojingiausiu pasaulyje.

Labiausiai snieguotas

Kelias „Dalton Highway” Aliaskoje kurio ilgis 667 km. žiemą tampa tikra sniego karalyste. Apskritai jis driekiasi per sunkiai įveikiamas ir gyvenimui nepritaikytas vietas. Skaičiuojama, kad šalia kelio gyvena ne daugiau kaip 60 žmonių. Snieguotas su didelėmis įkalnėmis ir nusileidimais kelias šias savybes išlaiko ir vasarą. Tiesa, šiltuoju metų laiku sniego būna ne visada, bet jei jo yra, jis nestebina. Aliaskos automobilių nuomos įmonės nuomos sutartyse numato, kad su jų automobiliais draudžiama važiuoti šiuo keliu. Jie puikiai supranta, kad vargu ar jie savo pakvaišusius klientus, kurie važiuoja šiuo keliu, nubaus labiau nei „Dalton Highway“, bet visgi automobilio šiaip ar taip gaila.

Labiausiai apledėjęs kelias

Kelias Tuktoyaktuk jungiantis Kanados miestelius Inuviką ir Tuktoyaką egzistuoja tik žiemą ir būna suformuojamas ant Makenzio upės. Ledo storis siekia 1,5 m., o kelininkai nuolatos jį tikrina. Kuomet juo leidžiamas eismas nuo jo reguliariai valomas sniegas. Lygiai taip pat reguliariai gelbėtojai turi darbo. Nukrypti nuo kurso ar užvažiuoti ant pavojingo gyvybei ledo nėra itin sudėtinga. Taip pat labai dažnai, net ir sąlyginai saugiuose kelio ruožuose, atsiranda ledo properšos. Saugumo jos taip pat neprideda.

Pavojingiausias kelias žiemą

Norvegijos keliai nors ir yra geros kokybės bei nuolatos prižiūrimi, niekada nepasižymėjo kaip lengvai įveikiami ar pravažiuojami. Kelias „Trollstigen“ dar žinomas „Trolių kelio“ vardu yra pavojingiausias visoje šalyje. Vasarą šis kelias yra nuostabi pramoga turistams, tačiau žiema šio kelio taip nevadina net ekstremalai. Apskritai šis kelias žiemą būna uždarytas. Norvegijos kelininkai netiki, kad šiuo keliu žiemą išvis įmanoma važiuoti. Vis tik norinčių pabandyti atsiranda.

Aukščiausias kelias

Pačiu aukščiausiu ir vienu iš pavojingiausių kelių laikomas Karakorumo kelias. Jo ilgis apie 1300 km. ir jis jungia Pakistano miestą Islamabadą ir Kinijos Kašgaromą. Šį keli tiesė 25 tūkst. žmonių, o darbai truko 21 metus. Didelio kelio atkarpa nėra asfaltuota. Kelias pavojingas ir tuo, kad driekiasi pro konfliktines teritorijas, kurių nepasidalina Pakistanas ir Indija. Apie kalnuose nuolatos būnančias lavinas, kurios gali atkirsti keliautojus nuo civilizacijos, net kalbėti nereikia.

Pats sausiausias kelias

Pakankamai ekstremalu tris savaites keliauti neturint kur pasipildyti vandens. Maždaug tiek laiko reikia norint įveikti 1850 km. kelio atkarpą, kuri vadinasi „Canning Stock Route“. Šis kelias yra Australijoje. Tiesiant šį kelią, visur kur tik įmanoma buvo padaryti vandens šuliniai, tačiau kad juose bus vandens negali garantuoti niekas. Viskas priklauso nuo metų laiko ir oro sąlygų. Kelyje pasitaiko nemažai gyvūnų, žmonės keliauja ne itin atsargiai ir bando važiuoti ne tik keliu. Tai yra tiesiausias kelias į automobilio sugadinimą, o tuomet belieka tikėtis, kad gelbėtojai jus ras anksčiau nei pasibaigs vandens atsargos.

Pavojingiausias kelias turistams

Luksoras yra viena labiausiai lankomų vietų Egipte. Dažniausiai ši vietovė pasiekiama turistiniais autobusais iš Hurgados. Atstumas tarp šių miestų yra 280 km., kuriuos autobusai įveikia per 5-6 valandas. Kai kurios šių kelių atkarpos yra kritinės būklės, o pridėjus egiptiečių, net ir turistinių autobusų, vairavimo manierą gauname, kad šiame kelyje įvyksta daugiausiai turistinių autobusų avarijų. Apskritai daug kas abejoja kelio ženklų efektyvumu šioje šalyje. Jų reikalavimų beveik niekas nesilaiko. Jei šiuo keliu važiuojate naktį, nenustebkite jei vairuotojas neįjungs šviesų. Naktimis čia siautėja pagrobėjai ir kiti nusikaltėliai, kurie savo aukas suranda būtent pagal lempų šviesas. Jums spręsti kas mažiau pavojinga: važiuoti be šviesų ar pagrobėjai.

Pavojingiausiai patrauklus kelias

Kelias „Col de Turini” Prancūzijos alpėse pasižymi ypatingai „užkabinančio“ kelio titulu. Ne veltui čia vyksta vienas iš „Monte Carlo“ ralio etapų. Turistai šią 30 km. atkarpą įveikia maždaug per valandą. Vietiniai kalnų ir kelių ereliai tai daro žymiai efektyviau ir paprastai atstumą įveikia per 10 – 15 min. Viso to rezultatas – toks vairavimo stilius kartais būna mirtinas jiems patiems ar kitiems eismo dalyviams.

Labiausiai vingiuotas kelias

Tokio titulo nusipelnė kelias iš Italijos į Šveicariją. Stelvio ir Davosą jungiantis kelias, vadinamas „Stelvio Pass“, turi daugybę vingių ir labai pavojingų posūkių. Per visą kelią sunku surasti ilgesnę nei 200 m. tiesią atkarpą. Pats kelias driekiasi Alpių kalnuose, tad nieko keisto, kad čia pastoviai būna rūkas, lyja ar formuojasi kitos nepalankios oro sąlygos. Aukščiausios kelio vietos nutiestos daugiau nei 2 000 m. virš jūros lygio aukštyje.

Viso maršruto metu po viena puse būna uolos, po kita skardžiai, tad nieko keisto, kad žiemai šis kelias uždaromas. Tiesa, nepaisant savo pavojingumo, šis kelias dažniausiai būna įvardijamas ir kaip gražiausias kelias pasaulyje.

Pavojingiausias kelias sergantiems klaustrofobija

1200 m. kelio atkarpos Kinijos kalnuose provincijoje Chenan tiesė 5 metus. Darbininkams reikėjo tiesti kelią rausiant uolas. To rezultatas – tuneliuose šis kelias labai siauras ir žemas. Tuose pačiuose tuneliuose pilna skylių per kurias galima nusiristi nuo skardžių. Šis kelias traukia nemažai turistų, kurie čia atvykę be patyrusių vairuotojų patenka į eismo įvykius. Tiesa, paskutinius savo gyvenime.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

Jūsų komentaras

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25