Lietuvos kelininkai rengiasi rekonstruoti avaringiausios šalies automagistralės „Via Baltica“ atkarpą tarp Kauno ir Marijampolės. Jų planuose – ir keturios eismo juostos iki Lenkijos sienos. Spartinti darbus šioje svarbioje magistralėje lietuvius skatina kaimynai lenkai, planuojantys magistralės lygio kelią iki sienos nutiesti iki 2020-ųjų.
Užbaigę Augustavo miestelį nuo automobilių srauto išvaduosiantį aplinkkelį, Šiaurės Lenkijos kelininkai žada imtis panašaus apvažiavimo prie Suvalkų, o nuo ten – keturias eismo juostas nutiesti iki Lietuvos sienos.
„Jau esame pateikę dokumentus ir laukiame leidimo Suvalkų aplinkkelio statybai. Jį gavę skelbsime konkursą. Atkarpai nuo Suvalkų iki Lietuvos sienos jau rengiama poveikio aplinkai studija. Maždaug 2016-ųjų viduryje turėtume pradėti tiesti ir tą atkarpą. Tokio objekto statybai paprastai skiriame trejus metus, taigi projektą turėtume baigti iki 2020-ųjų“, – planus dėsto Lenkijos Automobilių kelių ir magistralių direkcijos Bialystoko skyriaus vadovas Jerzy Doroszkiewiczius.
Kaimynų planai skatina sparčiau „Via Baltica“ magistralėje eismo sąlygas gerinti ir lietuvius. Nors „Via Baltica“ kelią paprastai vadiname magistrale, keturių eismo juostų į pietus nuo Kauno yra visai nedaug. Jau senokai besirengiantys atnaujinti senu dviejų eismo juostų keliu nutiestą atkarpą iki Marijampolės, Lietuvos kelininkai pradeda planuoti ir modernų kelią iki Lenkijos sienos.
„Manau, kad mes iki kokių 2016-2017 metų iki Marijampolės turėsime keturias juostas, o dabar pradedame projektuoti kelią tarp Marijampolės ir sienos. Dabar jau yra rangovas, su kuriuo žiūrime, parinkinėjame trasą ir po to metų pabaigoje skelbsime konkursą specialiajam planui“, – sako Lietuvos Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius.
Pašnekovas pripažįsta, kad kalbant apie naujų kelių tiesimą lietuvių ir lenkų padėtis nėra vienoda. Kaimynai savo darbus planuoja turėdami ir tam reikalingą finansavimą. Vien „Via Balticai“ iki 2027-ųjų žadama skirti beveik 8 mlrd. litų.
Lietuviai kol kas skelbia tik maždaug 100 mln. litų vertės konkursus naujam viadukui ties Mauručiais ir 5 km ruožui prie Juragių ir Stanaičių gyvenviečių rekonstruoti. Kitąmet žadama ieškoti rangovų ir dviem naujoms eismo juostoms 36-ių km atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės tiesti.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras