Lietuvos vairuotojai ir vežėjai jau kurį laiką pastebi, kad Lietuvos kelių policija sugriežtino darbo ir poilsio režimo kontrolę. Tikrinti šiuos pažeidimus tapo lengviau po to, kai policijos pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose atsirado kompiuteriai, fiksuojantys, kada ir su kokia transporto priemone buvo kirsta Lietuvos siena. Tai reiškia, kad vairuotojams tampa sunkiau klastoti atostogų lapus. Šiemet numatyta patikrinti per 13 tūkst. transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio režimą.
Apie darbo ir poilsio režimo kontrolę kalbamės su Lietuvos kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Aušriumi Andriuškevičiumi.
Ar tiesa, kad policijos pareigūnai pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria vilkikų vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolei?
Kelių transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolę policijos pareigūnai šalies keliuose vykdo nuolat. Ši funkcija policijos pareigūnams numatyta teisės aktuose, kurie reglamentuoja jų veiklą.
Kiek vilkikų patikrinama per savaitę, kaip atsirenkamos transporto priemonės?
Tikslių duomenų apie tai, kiek krovininių transporto priemonių vairuotojų patikrinama per savaitę, pateikti neturime galimybės, nes tokie duomenys yra apibendrinami kas pusmetį (jie pateikiami Valsybinei kelių transporto inspekcijai).
Vadovaujantis teisės aktais, policijai 2011 m. nustatyta patikrinti ne mažiau kaip 95 700 kelių transporto priemonių vairuotojų darbo dienų (maždaug 13 700 transporto priemonių). Konkretūs kriterijai, pagal kuriuos policijos pareigūnai atsirenka transporto priemones, nenustatyti.
Kokių pažeidimų nustatoma dažniausiai?
Mūsų duomenimis, dažniausiai nustatomos šios vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų rūšys: vairavimo trukmės, įrašų apie veiklos laikotarpius „kiti darbai“ arba „buvimas darbe“ neregistravimas, tachografo registracijos lapų, vairuotojo kortelės su duomenimis ir ranka darytų įrašų už 28 dienas pateikimas.
Ar policijos pareigūnai tikrina ir kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Latvijos piliečių darbo ir poilsio režimą?
Lietuvos policijos pareigūnai vykdo visų ES šalių (tarp jų ir Latvijos), taip pat ne ES šalių vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolę.
Policijos pareigūnai savo kompiuteriuose gali matyti, kada vilkikas kirto sieną. Kokių šalių sienos kirtimo laiką mato policijos pareigūnai?
Policijos pareigūnai savo kompiuteriuose mato tik tuos duomenis (Lietuvos valstybės sienos kirtimo data, laikas), kuriuos įveda Valstybės sienos apsaugos tarnybos atsakingi pareigūnai.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras