CARGONEWS

Ramūnas Fetingis: trys priežastys, kodėl už degalus mokame per daug

zeme

Vilniaus degalinėse benzino kaina jau gerokai perkopė per penkių litų už litrą ribą ir beveik nepriklauso nuo to, kaip rinkoje svyruoja naftos kaina. Kodėl?

I. Mažeikiai – Puntukas po kaklu Lietuvai

Lietuva turi savo naftos perdirbimo gamyklą. Atrodo, džiaukis – galim patys pasigaminti savo benzino ir dyzelino. Normali paprasto žmogaus logika sako, kad taip turėtų būti gerokai pigiau, negu pirkti degalus iš užsienio. Deja, tik ne Lietuvoje…

Didelį monstrą paveldėjome iš rublių sąjungos laikų, kurį dabar tenka kažkokiu būdu išlaikyti, nes Mažeikiuose be šios gamyklos darbo turėtų nebent kioskininkės Zitos kolegos.

Teko priimti specialius įstatymus, užkertant kelią importuojantiems degalus iš užsienio. Nesileisiu į smulkmenas, tačiau Lietuvoje leidžiama prekiauti tik specifinės sudėties benzinu ir dyzelinu, todėl jo niekas nenori importuoti, nes tokius degalus reikia maišyti specialiai Lietuvai. Tai brangu, o kiekiai palyginus maži, todėl niekas nekiša rankų į „š“.

Tuo puikiai naudojasi dabar jau lenkams priklausanti gamykla – vietoj to, kad džiaugtumėmės pirkdami vietinės gamybos pigius degalus, juos perkam gerokai brangiau negu visos kitos šalys. Degalai latviams parduodami gerokai pigiau, negu juos gali nusipirkti Lietuvos įmonės, nors „Orlen Lietuva“ gamykla orą gadina Mažeikiuose, o ne kur nors Latvijoje. Neoficialiais duomenimis, latviai benziną iš „Mažeikių naftos“ perka daugiau kaip 10 ct./l pigiau.

Taigi, berods ankstesnioji konservatorių vyriausybė norėjo padaryti kaip geriau, įvedė degalų importą ribojančius įstatymus. Deja, gavosi kaip visada…

II. Lietuva – ES padlaižių kraštas

Lietuvos vyriausybė viena pirmųjų Europoje įsivedė privalomai tiek į benziną tiek ir į dyzeliną maišyti po 5 proc. biopriedų, nors biopriedams jokių nuolaidų netaikoma, o gaminti jį kasdien darosi vis brangiau. Taigi vietoj to, kad tokie degalai taptų pigesni, jie darosi netgi brangesni už paprastą be priemaišų benziną ar dyzeliną.

Begaliniuose valdžios koridoriuose atsirado gudručių, kurie bandė prastumti idėją „būkim pažangiausi Europoje“ stiliumi ir maišyti į degalus po daugiau kaip 7 proc. biopriedų.

Ačiū Dievui, kažkokia šviesa apšvietė mūsų kanceliarinių graužikų makaules ir jie neįvedė tokio apribojimo.

7 proc. yra ta riba, po kurios kai kurių naujų automobilių varikliai labai greitai išleidžia paskutinį kvapą. Be to, naudojant tokius degalus negaliotų kai kurių automobilių gamintojų garantija. Drąsi, vienok, mūsų šalies valdžia, o gal tiesiog reiktų vartoti kitą žodį iš „D“ raidės?

III. Šimonytės ministerija gręžia benzino vartotojus

Kiekviena šalis ES narė privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Vienas tokių, nustatyti akcizai kurui. Už kiekvieną 1000 litrų dyzelino ES yra numačiusi ne mažesnį kaip 1046 Lt akcizą. Tokį taiko ir Lietuva.

Už kiekvieną 1000 litrų benzino ES yra numačiusi 1240 Lt akcizo mokestį. Kokį taiko Lietuva? 1500 Lt. Tai reiškia, kad gerbiama ministrė su kompanija už kiekvieną benzino litrą iš vairuotojų lupa papildomus 26 ct. Ar kas nors jūsų klausė, ar norėtumėt savanoriškai paaukoti savo gimtajai šaliai tokią sumą? Ne?

Žinot kodėl didesnis akcizas galioja tik benzinui, o dyzelinui ne? Ogi todėl, kad dyzeliną naudoja mūsų valstybės maitintojai vežėjai, žemdirbiai, statybininkai ir pan. O štai benzinu važinėja tik eilinis vairuotojas, dar ir glušas, nes nepersidarė automobilio, kad galėtų vartoti dujas. Tai kodėl gi glušiaus nenuskalpuoti dar vieną kartą? Kažkodėl praėjusią savaitę Prancūzija savavališkai sumažino akcizą degalams, nes jai rūpi tautos gerbūvis. Nesvarbu, kad tai buvo vienas naujo prezidento rinkiminių pažadų, tačiau jis įvykdytas ir žmonės laimingi.

Tokios pat kalbos apie akcizo mažinimą pasigirdo ir Vokietijoje, nes net 78 proc. vokiečių pasisako už akcizo mažinimą ir vyriausybė rimtai svarsto tokią galimybę. Ir tai valstybės, ant kurių laikosi visa Europos Sąjunga. Tačiau joms svarbesnė šalies gyventojų būsena, o ne ES subinlaižyba. Europa palauks, reikia gaivinti vietinę ekonomiką.

Deja, Lietuvai tai negalioja. Nesutinkat, kad Lietuva sulindus iki pažastų į Europos Sąjungos „ten kur nesueina“ organą? Tai tik mano nuomonė.

Komentarai

Kelbauskas Arnas 2012-08-28 15:29

Valdžia esame mes. Kiekvienas paprastas pilietis. Tad pradėkime nuo savęs ir savo artimųjų. Nėra paprastų sprendimų ir paprastų išeičių. Dabar niekur ES nėra lengva. Didžiosios šalys yra didžiosios šalys. Jos padarys akcizo mažinimą, padarysime ir mes. O degalų alternatyvą autoriaus minčių potekstėje visiškai suprantu - importuokime iš broliškai draugiškų rytų, balsuokime už Darbo partiją ir gyvensime ilgai, laimingai ir nepriklausomai :D

Petrauskas Grazvydas 2012-08-28 09:11

Žiauri tiesa, bet deja Lietuva neskirta lietuviams nes matant kaip elgiasi mūsų valdžia susidaro įspūdis, kad valdžia gyvena savo gyvenimą ir jai nusispjaut ant lietuvių...

Virginijus Vedeckas 2012-08-28 08:59

Dar gerb. autorius neparašė, kad nuo akcizo skaičiuojamas PVM. T.y. 26 ct.+21 % PVM = 31,5 ct.


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0