CARGONEWS

Rusijoje ir Vokietijoje lietuvių sukeltų avarijų daugėja, Italijoje ir Ispanijoje – mažėja

avarija

Populiariausi lietuvių maršrutai į užsienį atsispindi ne tik emigracijos ir turizmo statistikoje, bet ir draudimo bendrovių suvestinėse. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pastaruoju metu šie maršrutai pakito: beveik dvigubai padaugėjo avarijas sukėlusių lietuvių Rusijoje, stabiliai jų daugėja Vokietijoje, o mažėja Ispanijoje ir Italijoje. Draudikų duomenimis, apskritai lietuvių sukeliamų autoįvykių skaičius užsienyje nemažėja, o šių avarijų žalos net 7 kartų viršija gimtinėje įvykusių avarijų žalas.

„Į autoįvykius užsienyje patenka ne tik emigrantai, bet ir trumpam, atostogauti ar į komandiruotes išvykę Lietuvos piliečiai. Iš užfiksuotų įvykių galime įžvelgti tam tikras tendencijas, kaip kinta mūsų tautiečių atostogų, emigracijos ar privačių kelionių maršrutai, o kurios šalys praranda populiarumą“, – sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Nuo 2010-ųjų lyderio pozicijų pagal lietuvaičių sukeltas avarijas užsienyje neužleidžia Vokietija: šioje šalyje lietuvių sukeliamų autoįvykių skaičius tik auga. Šiemet į antrąją vietą išsiveržė Rusija, aplenkusi Lenkiją. Rusijoje per metus lietuviai sukėlė net 88 proc. daugiau autoįvykių nei 2011 metais. Trečioje vietoje „nelaimingiausių kelių“ sąraše – Lenkija.

„Rusija yra šalis, kuri vairuotojus paprastai pasitinka prastais keliais bei atšiauriomis oro sąlygomis – neretai šios aplinkybės tampa avarijų priežastimi. Gali būti, kad avarijų daugėjimas Rytų kaimynės keliuose susijęs su lietuvių verslo tendencijomis – vežti parduoti automobilius. Lenkijoje avarijų skaičius nestebina, nes ši šalis – ne tik tranzitinė vykstantiems į vakarų Europą, bet ir vienas karščiausių apsipirkimo taškų pastaraisiais metais: jau ne vienerius metus tautiečiai čia traukia pigiau įsigyti maisto ir buities prekių“, – sako A. Gimbickas.

Vokietijoje autoįvykių skaičiaus didėjimą draudikai sieja su darbo rinkos atidarymu. Ypač ryškus šuolis avaringumo statistikoje matosi 2011 metais (avarijų padaugėjo beveik 60 proc.), vidutiniškai avarijų skaičius Vokietijoje auga 40 proc.

Nuo 2010 metų avarijų skaičius Norvegijoje, kuri anksčiau buvo viena dažniausiai lietuvių lankomų šalių pagal autoįvykių skaičių, sumažėjo trečdaliu.

„Mūsų tautiečių kelionių geografija keičiasi, tam turi įtakos ir emigracijos krypčių kaita. Pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje eismo įvykių skaičius palaipsniui mažėja – nuo 2010 metų susitraukė dvigubai. Taip pat mažiau įvykių fiksuojama D. Britanijoje ir Airijoje – palyginus su užpernai, 2012 metais skaičius sumažėjo 45 proc. Manome, kad Ispanija iš tiesų praranda populiarumą kaip viena iš emigracijos krypčių, o įvykių skaičius D. Britanijoje mažėja dėl to, kad sudėtingiau vairuoti šioje šalyje, kur eismas vyksta lietuviams neįprasta kaire kelio puse. Pastebime, kad šioje šalyje dalis lietuvių patenka į avarijas tik todėl, kad tiesiog neįpratę ima važiuoti prieš eismą. Tad, gali būti, jog lietuviai tiesiog nusprendžia ten patys nevairuoti“, – sako A. Gimbickas.

Šiuos duomenis „Lietuvos draudimas“ pateikė išanalizavęs transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusiųjų sukeltų autoįvykių statistiką užsienyje.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0