Skandinavijoje „stebuklingų“ padangų nėra

Skaičiuojantys krovinių vežimo kaštus vežėjai dėmesį kreipia ne tik į vilkiko ekonomiškumo savybes. Kokios padangos, sumontuotos ant jūsų vilkiko bei priekabos ašių, irgi lemia galutinę reiso kainą. Mintį pasidomėti, ką ir kodėl renkasi transporto kompanijos, padiktavo ne iš vieno vežėjo girdėti gandai, kad Norvegijoje yra vos ne stebuklingų padangų, kurių „nesuėda“ specialia danga padengti skandinaviški keliai – esą Lietuvoje tokiomis padangomis gali važiuoti ir važiuoti, jos yra „beveik amžinos“.

Gamintojai gumos mišinio skirtingoms rinkoms nesiūlo

„Bridgestone“ sunkiojo transporto padangomis prekiaujančios bendrovės „Melgos ratai“ direktorius Vidmantas Žilėnas nustebo, išgirdęs klausimą apie „stebuklingas“ norvegiškas padangas: „Gamintojas tikrai nežino, į kurią rinką – Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos ar Norvegijos – keliaus jų produkcija. Todėl kalbėti, kad būtent atšiauriai Skandinavijos kelių dangai gaminamos atsparesnės padangos, yra visiška nesąmonė. Padangų kokybė ir gamybos technologija nepriklauso nuo užsakovo: gamykla net nežino, į kurią šalį iš sandėlio bus išgabenta pagaminta produkcija“, – pasakoja „Melgos ratų“ direktorius. Tačiau aišku, kad platus didžiųjų gamintojų asortimentas ir atsijoja klientus – šiauriečiai renkasi vienus modelius, gerais keliais ir karštesniu klimatu krovinius vežantys, pavyzdžiui, ispanai – kitus.

„Mes daug metų dirbame Skandinavijos šalyse, tačiau apie ypatingas „norvegiškas“ padangas nieko negirdėjau. Vasarą mūsų vilkikai važinėja vasarinėmis padangomis, žiemos mėnesiais naudojam žiemines, renkamės „Michelin“ arba „Goodyear“ produkciją, – pasakoja bendrovės „Sumanus“ vadybininkas Marius Buikys. – Skandinavijos šalyse be žieminių padangų šaltuoju metu laiku tikrai neišsiversi, tokios padangos būtinos. Neteko girdėti, kad rinkoje būtų galima rasti vietos produkcijos, kuri patenkintų reiklių vežėjų poreikius. Neeksperimentuojame, perkame žinomų gamintojų tikrai laiko išbandytą produkciją, kad vairuotojams pavojinguose Skandinavijos žiemos keliuose netektų vairuoti ekstremaliomis sąlygomis“.

Skandinavai patikrą sugriežtino

Pasak V. Žilėno, šurmulio sunkvežimių padangų rinkoje būta praėjusių metų pabaigoje, kai Norvegijoje įsigaliojo reikalavimas žiemos mėnesiais naudoti žiemines padangas. Žymą M+S (mud+snow, purvas+sniegas) privalo turėti ir Lietuvoje šaltuoju metu laiku eksploatuojamų transporto priemonių padangos, tačiau čia patikra – ne tokia griežta. Ir sankcijos – nelabai skausmingos. „Skandinavijoje nepajuokausi, be to, ten paprasčiausiai nesuprantama, kaip žiemos mėnesiais galima važinėti ne žieminėmis padangomis“, – pasakoja verslininkas.

Todėl vežėjai, kurių maršrutai driekiasi į Šiaurės Europos valstybes pirko daugiau padangų, turinčių „žieminę“ žymą. Pavyzdžiui, „Bridgestone“ šiltesnio klimato Europos šalyse sėkmingai pardavinėja priekaboms skirtą R168 modelį. Tie, kieno maršrutai driekiasi į Skandinaviją, dažniau perka M748 modelio padangą.

Karkasas stipresnis, bet sąnaudos didesnės

„Turbūt kai kurie vežėjai kalba būtent apie šio modelio – M748 – padangą. Tai gana grubaus protektoriaus modelis, skirtas ir naudojimui bekelėje. Ypač tvirtas protektoriaus ir karkaso junginys leidžia šią padangą be problemų restauruoti ir naudoti išties ilgai. Šį modelį perka įmonės, kurių technika dirba, pavyzdžiui, miško pramonėje, ten, kur yra didelė tikimybė pradurti padangą, pažeisti karkasą. Bet jeigu kalbame apie tolimus tarptautinius reisus, ši padanga tikrai neturi privalumų – ji sunkesnė, protektorius – grubesnis, degalų sąnaudos tikrai bus didesnės, be to, nauja ji kainuoja apie 5 procentus brangiau nei kad R168 modelis. Bet žinau, kad kai kurie vežėjai, kurių maršrutai yra neilgi, kurie dirba tik vietos rinkoje, renkasi šias padangas. Aišku, jei jas pavyksta nupirkti už gerą kainą, gal kažkas ir sako, jog nebrangiai gavo itin atsparią dilimui padangą. Bet tie, kas važinėja po Vakarų Europą, šiuo modeliu tikrai nesidžiaugtų“, – teigia pašnekovas.

Didžiausia paklausa – pigiausių gaminių

Kaip ir lengvųjų automobilių padangų rinkoje, sunkiosios technikos „apavo“ pardavimų lyderiai – tie patys trys banginiai: „Goodyear“, „Michelin“ ir „Bridgestone“. Tai aukščiausios kokybės, vadinamasis „premium“ segmentas. Aišku, visi jie turi antrines įmones kurių produkciją mieliau renkasi tie, kam reikia geresnės kainos. Ir galbūt kiek mažiau svarbūs kiti „premium“ segmento privalumai – tai ekonominės klasės padangos.

O bene populiariausios yra vadinamosios „biudžetinio“ segmento padangos: „Sava“, „Fulda“, „Kormoran“, netrukus Lietuvos rinkoje atsiras ir „Dayton“ produkcijos.

Jeigu kalbėsime apie tuos tris rinkos „banginius“ ir jų valdomas grupes, tai Lietuvos naujų sunkiojo transporto padangų rinkoje lyderiais derėtų vadinti „Goodyear Dunlop“ grupę, turinčią daug smulkesnių gamintojų, galinčių pasiūlyti itin platų asortimentą. Tačiau ir „Michelin“, ir „Bridgestone“ atsilieka tikrai labai nedaug.

Šių gamintojų atstovai Lietuvoje pripažino, kad apie „stebuklingas“ norvegiškas nėra girdėję. Norvegijoje tikrai neteko girdėti apie sunkvežimių padangų gamintojus, kurie siūlytų savo produkciją. Bet gali būti, kad garsių vardų gamintojų padangų karkasus restauruojantys skandinavų verslininkai nedideliais kiekiais „kepa“ padangas, kurios žinomos nedideliame regione. Ir jeigu kažkas įsigyja tokias „second hand“ padangas, gali būti, kad savybės nuo originalo stipriai skirsis. Protektoriaus atsparumas dilimui bus geresnis nei originalo. Tik lieka kitas klausimas – o kokios bus sukibimo su kelio danga savybės?