Sunkvežimis “perestroika”, taip ir nepadaręs perversmo keliuose (foto)

2014-03-27 Vytautas Kleinauskas 1,915 0

Žodis „perestroika“ daugumai asocijuojasi su istoriniais įvykiais Sovietų Sąjungoje. Šį kartą siūlome susipažinti su kitokia „perestroika“ – koncepciniu sunkvežimio modeliu, sukurtu MAZ inžinierių, kuris taip ir nepasirodė keliuose.

Žvilgtelėjus į šį sunkvežimį, susidaro įspūdis, kad jis buvo gerokai pralenkęs savo laikmetį. Pirmą kartą viešai jis buvo pademonstruotas 1988 m. Paryžiuje vykusios auto parodos metu. Sunkvežimio dizainas verčia manyti, kad ir dabar ši transporto priemonė galėtų būti laikoma ateities koncepciniu modeliu.

Iš karto į akis krenta tarpas tarp važiuoklės ir kabinos. Šis išskirtinumas atsirado dėl itin įdomaus inžinierių sprendimo. Šis sunkvežimis turėjo būti modulinis, tai yra jį buvo galima sukonstruoti iš atskirų modulių, panašiai kaip „Lego“ kaladėles. Tai priminė tų laikų kosmoso technologijas. Buvo sukurtas sunkvežimio prototipas, leidžiantis tarpusavyje kombinuoti įvairius modulius. Kiekvienas modulis sukuriamas atskirai ir turi savo individualias charakteristikas, kurios derinamos su kitais moduliais. Toks sprendimas leidžia nekurti visos sunkvežimių gamos, o susikoncentruoti ties keletu modulių ir padaryti juos tarpusavyje kuo labiau suderinamus.

Inžinieriai norėjo važiuoklę ir variklį atskirti nuo kabinos ir krovinių skyriaus. Tuomet sunkvežimis galėtų būti komponuojamas pagal krovinio svorį. Reikiamam kroviniui būtų parenkama atitinkama važiuoklė su varikliu. Esant reikalui, buvo galima kombinuoti ir keletą važiuoklių ir taip gauti daugiau galios arba naudoti mažesnės galios važiuokles su varikliais vežant lengvus ar mažus krovinius.

Teigiama, kad buvo sukonstruotos tik dvi visiškai veikiančios tokio tipo transporto priemonės. Prieš keletą metų viena iš jų buvo restauruota. Dabar šis sunkvežimis yra pastatytas kaip paminklas.

Sunkvežimio maksimali bendroji masė galėjo siekti iki 88 t. tokiam kroviniui gabenti reikėjo panaudoti keletą modulinių varančiųjų ir krovinių skyriaus dalių. Tokios transporto priemonės dizainas leido pasiekti labai gerus aerodinaminius rodiklius nes nebuvo tarpo tarp kabinos ir puspriekabės.

Koncepciniuose sunkvežimiuose buvo sumontuoti „MAN“ varikliai. Maksimalus greitis siekė 120 km/h. Sunkvežimyje buvo nepriklausoma pneumatinė pakaba, ABS ir originali vairavimo technologija. Sukdavosi tik modulinė varančioji dalis, o kabina likdavo savo vietoje. Tuščios transporto priemonės masė siekė 12 t. Naudojant vieną krovinių skyrių, buvo galima gabenti iki 21 t. svorio krovinius.

Dar viena itin įdomi detalė – tai buvo hibridinis sunkvežimis. Jis buvo varomas dyzelinu ir elektra. Papildomai tvirtinamų krovinių skyrių moduliniai varikliai buvo varomi elektra. Ji buvo tiekiama iš pagrindinio variklio. Šie papildomi moduliai su varikliu galėjo būti aktyvūs arba pasyvūs. Aktyviuose buvo elektriniai varikliai, kuriuos užtekdavo laidu sujungti su pagrindine sunkvežimio dalimi vien elektros kabeliu.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

Jūsų komentaras

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25