Ugnies mašina (fotoreportažas)

2014-10-08 Renaldas Gabartas 540 0

Kauno oro uosto ugniagesių mašinos negali pasiekti lėktuvo kilimo greičio, tačiau turi nokautuojančių argumentų prireikus kovoti liepsnomis. Cargonews.lt pristato įdomiausią aviatoriams talkinančią techniką.

Jei kam nors šautų į galvą mintis sudaryti pačių brangiausių ir egzotiškiausių transporto priemonių dešimtuką, greta glamūrinių „Lamborghini“, „Ferrari“, „Bugatti“ ar „Maserati“ neišvengiamai atsirastų ir šešiakojis ugniagesių monstras „Lentner Avenger“. Tokiame fone šis sunkvežimis su gigantiška stiklo burbulą primenančia kabina atrodytų šiek tiek „varguoliškai“, tačiau pradėjus lyginti mašinų technines charakteristikas – klasikinių superautomobilių šeimininkai būtų priversti nukelti kepures.

Daug ką pasako faktas, kad už „Lentner Avenger“ buvo paklota 1,8 mln. litų. Mintis, kaip turėtų atrodyti tokį kalną pinigų kainuojantis daiktas, nejučia suformuoja lūkesčius, jog mašina yra be galo sudėtinga. Todėl pravėrus jos duris laukia šioks toks nusivylimas: interjeras kuklus ir netgi asketiškas. Indikatorių, daviklių ir valdymo įrankių ne daugiau, nei praėjusio šimtmečio pabaigoje pagaminto KAMAZ kainoje.

Tačiau apsižvalgius atidžiau ir ilgiau pasikalbėjus su Kauno oro uosto Operacijų skyriaus vadovu Tomu Urbonu, „Lentner Avenger“ „akcijos“ pradeda kilti kaip ant mielių. Čia sumontuota įranga gelbėtojams leidžia visada tiksliai žinoti, ko tikėtis iššokus iš kabinos funkcijas atliekančio stiklo burbulo: sunkvežimio priekyje sumontuotas temperatūros jutiklio ir kabinoje esančio termovizoriaus „duetas“ rodo, kur koks karštis tvoskia. Prireikus galima įveikti ir pragariškai karštus ruožus, nes specialūs purkštukai vėsina kabinos stiklą ir dangą, taip pat visus šešis ratus.

„Tikrųjų „aerodrominių“ ugniagesių automobilių, sukonstruotų specialiai tokiems darbams, kainos prasideda nuo milijono eurų ir nesunkiai pasiekia 3 mln. eurų aukštumas. Mūsiškis „Lentner Avenger“ pirmuosius metus po to, kai išriedėjo už gamyklos vartų, „dirbo“ įvairiose parodose ir per pirmuosius trejus metus nuvažiavo mažiau nei 4000 kilometrų. Tai praktiškai „nulinė“ rida, tačiau mums pavyko suderėti dėl palankesnių sąlygų“, – pasakojo T. Urbonas

Pašnekovas taip pat akcentavo, kad ugniagesių akimis svarbiausi agregatai yra siurbliai, kurie čia yra visiškai nauji. Tai reiškia, tinkamai šią techniką prižiūrint, ji neturėtų kelti rūpesčių dar labai ilgai. Kaip su „Lentner Avenger“ dirbti prireikus gesinti liepsnas po avarinio lėktuvo nusileidimo ir kaip atlikti rutininius aptarnavimus, specialiuose kursuose mokė instruktorių komanda iš Vokietijos.

Kauno oro uosto Operacijų skyriaus vadovas pripažįsta, kad „prisijaukinti“ modernią ugniagesių mašiną nebuvo sudėtinga, nes visos svarbiausios sistemos valdomos intuityviai ir labai lengvai. Iš didžiosios „Lentner“ vandens patrankos per sekundę išspjaunama maždaug 100 litrų ugnies gesinimui reikalingų ingredientų (mašinos rezervuaruose – 10 tonų vandens, 1200 litrų putų ir 250 kilogramų miltelių). Ši viską griaunanti čiurkšlė valdoma svirtimi, kaip du vandens lašai panaši į tą, kurią naudoja kompiuterinių žaidimų mėgėjai. Jei elektronika sustreikuoja – didįjį lafetą galima valdyti užlipus ant sunkvežimio stogo ir prijungus mechaninę rankeną. Abiem atvejais be vargo galima nuslopinti liepsnas už maždaug 100 metrų.

Prireikus dirbti prie ugnies židinio, kuris paskendęs dūmuose, gelbėtojai gali akimirksniu pasinaudoti deguonies aparatais – jie šioje mašinoje integruoti į sėdynes. Esant reikalui belieka tik užsisegti fiksavimo diržus ir užsidėti kvėpavimo kaukę. Viskas padaryta tiesiog genealiai paprastai.

Vienas įspūdingiausių ekskursijos aplink „Lentner Avenger“ momentų – vaizdas į šio monstro variklio skyrių. Sklidinai pakrautas ugniagesių darbo įrankis sveria maždaug 39 tonas, todėl net turėdamas monstrinį 18 litrų darbo tūrio, 705 AG variklį, 80 km/h greitį „Lentner“ pasiekia užtrukęs daugiau nei pusę minutės. Didžiausias įmanomas visais šešiais ratais varomos mašinos greitis viso labo 110 km/h tačiau to pakanka net į patį tolimiausią lėktuvų pakilimo tako nudardėti per 3 minutes.

„To daugiau nei pakankamai, nes jei orlaivis būna priverstas leistis avariniu būdu, antžeminės tarnybos apie tai sužino mažiausiai prieš 30 minučių ir, atsižvelgdamos prognozuojamą judėjimo taku kryptį, užima atitinkamas „starto“ pozicijas. Esant reikalui, galime pradėti gesinti dar teberiedantį lėktuvą“, – pasakojo T. Urbonas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

Jūsų komentaras

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25