Vairavimas per škvalą ir krušą gali brangiai kainuoti

Kelyje užklupus krušai, geriau sustoti ir palaukti, nes važiuojant ledokšnių smūgiai būna stipresni, didesnė tikimybė, jog išduš stiklai, įspėja automobilių žinovas Vytenis Kudarauskas. Specialistai atskleidžia, kokiems automobiliams ši stichija kenkia labiausiai, o draudimo bendrovės – kokias sumas siekia krušos padaroma žala.

Sekmadienį ne vieną nustebino Zarasų rajone iškritusi gausi kruša, per pusvalandį ledo gabaliukai nuklojo kelius. Sinoptikė Judita Liukaitytė portalui LRT.lt sako, jog tokių gamtos stichijų šią vasarą gali netrūkti.

„Kalbant apie krušos tikimybę, tai ji išlieka visą vasarą. Kai formuojasi galingas audros debesis su perkūnija, smarkiu lietumi ir škvalu, galime sulaukti krušos. Kuo aukštesnis horizonte audros debesis, tuo didesnė krušos tikimybė“, – paaiškina sinoptikė.

Anot jos, iš anksto sunku numatyti, kada ir kur prasidės kruša, nes prognozė gali pasitvirtinti tik prieš kelias valandas.

Dažniausi atvejai – Šiaurės ir Rytų Lietuvoje

Tuo metu bendrovės „ERGO Insurance“ žalas administruojančių ekspertų vertinimu, tokie įvykiai dažniausiai nutinka kovo, balandžio, liepos, rugpjūčio, spalio bei lapkričio mėnesiais. Savo ruožtu „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas tikina, kad dažniau tokie atvejai fiksuojami Šiaurės ir Rytų Lietuvoje – Panevėžyje, Biržuose, Vilniuje ir jų apylinkėse.

„ERGO Insurance“ statistikos duomenimis, Lietuvoje šiemet transporto priemonių kasko draudime buvo užregistruota 110 įvykių dėl krušos padarytos žalos. „Vidutiniškai krušos sukeliama žala sudarė kiek daugiau nei 1,6 tūkst. Lt“, – LRT.lt komentavo „ERGO Insurance“ Žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Šios įmonės duomenimis, 2011 metais transporto priemonių kasko draudime buvo užregistruoti 353 įvykiai, susiję su krušos padarytomis žalomis. Klientų žaloms padengti bendrovė išmokėjo apie 680 tūkst. Lt. Per 2012 metus Lietuvoje buvo pranešta apie 278 įvykius, susijusius su šiuo meteorologiniu reiškiniu ir tais metais klientams buvo išmokėta 502 tūkst. Lt. Tuo metu praėjusiais metais buvo užregistruoti 329 tokio pobūdžio įvykiai, o už krušos padarytas žalas bendrovė išmokėjo 320 tūkst. Lt.

„PZU Lietuva“ atstovas G. Matiukas tikina, kad atvejai, kai kruša apgadina automobilius, yra reti: „Šiemet užfiksuoti tik keli įvykiai, kai ledo gabaliukai apgadino automobilio stogą, variklio ir bagažinės gaubtus. Tuomet automobilį tenka remontuoti, dažyti. Tai vidutiniškai kainuoja 2 tūkst. Lt.“

Specialistas: saugokite stoglangius

Televizijos laidoje „Autopilotas“ naudotus automobilius apžvelgiantis žurnalistas V. Kudarauskas pasakoja, kad ir jo automobilis prieš porą metų nukentėjo nuo krušos. „Kėbule suskaičiavau bent 20 duobelių. Tuomet Lazdijų rajone nukentėjo ne viena dešimtis automobilių“, – prisimena V. Kudarauskas.

Tačiau, kaip pastebi specialistas, rūpintis reikėtų ne tik dėl kėbulo, bet ir stiklų. „Jei krinta stambi kruša, geriau sustoti, nes tuomet mažesnė tikimybė, kad išduš stiklai. Labai didelė rizika krušos metu yra automobiliams su stikliniais stoglangiais ar nuožulniais galiniais stiklais, todėl juos patartina uždengti audeklu ar kuo kitu, kas sugertų dalį ledukų smūgių. Priekiniai stiklai yra atsparesni, nes jie – storesni ir pagaminti iš daugiau stiklo sluoksnių, tačiau net ir tai ne visuomet užtikrina saugumą“, – LRT.lt komentavo V. Kudarauskas.