Vairavimo kultūra Europos keliuose

2010-08-05 Aliona Vasilevskaja (CargoNEWS) 123rf.com 1,608 1

Vairavimo kultūra – tai daugiau nei mandagus ar įžūlus elgesys prie vairo. Įprotis vairuoti išgėrus irgi yra vairavimo kultūros dalis. Galbūt dėl to griežtėja baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Lietuvoje buvo pasiūlytos didesnės baudos vairuotojams nerodantiems įspėjamųjų (posūkio) signalų arba kalbantiems mobiliuoju telefonu. Pasiteiravome tarptautinių reisų vairuotojų, kaip jie vertina vairavimo kultūrą Europos keliuose.

Pavojingiausi – Rumunijos keliai

Europos transporto saugumo tarnybos (ETSC) duomenimis, patys pavojingiausi keliai Europos Sąjungoje yra Rumunijoje. 2009 metais šios šalies keliuose žuvo 2796 žmonės. Kalbinti vairuotojai sako, kad Rumunijos vairuotojai mėgsta greitį. „ Reikėtų vairuoti atsargiai ir neimti pavyzdžio iš rumunų, kurie važiuoja kaip pašėlę,“ – darbo kelionę Rumunijoje prisimena vairuotojas Tomas.

Lyginant su pačia saugiausia Europos Sąjungos šalimi Švedija, rizika žūti Rumunijos keliuose 9 kartus didesnė. Švedijos keliams jaučiama simpatija. Anot transporto įmonės darbuotojo Mindaugo, Švedijoje vairuotojai supranta, kad taisyklių laikymasis užtikrina žmonių saugumą.

Lenkijos vairavimo ypatumai

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje rašoma, kad Lenkijos keliai taip pat yra vieni iš pavojingiausių Europoje. Kalbinti vairuotojai stebėjosi lenkų vairavimo kultūra. Lenkai, anot jų, visai nebijodami susidurti, lenkia automobilius net avarinėse situacijose, mat šioje šalyje „priimta“ pasitraukti į neasfaltuotą kelkraštį. „Didžiausia bėda yra ne Lenkijos keliai. Baisiausia, kai vilkikas, važiuojantis 90 km per valandą greičiu, pradeda lenkti kitą vilkiką, važiuojantį panašiu greičiu. Nei vienas nenori nusileisti, o lenkimas vyksta siaurame kelyje,“ – apie vairavimo ypatumus pasakoja vairuotojas Petras.

Kiti vairuotojai tikino, kad dažniausiai lenkai važiuoja pagal taisykles. Greičio pedalas minamas, nes norima uždirbti pinigų. „Patys lietuviai, dažnai nesilaiko greičio apribojimų, nepaiso kelio ženklų. Jeigu važiuosime pagal taisykles, pritrūks laiko,“- pasakoja vienos transporto bendrovės darbuotojas Mantas.

Anot vairuotojų, tarp lenkų ir lietuvių vairuotojų jaučiamas priešiškumas ir niekam nėra paslaptis, kad nuo seno lietuviai ir lenkai nejaučia draugiškumo vieni kitiems.

Kultūros pamokos

Vairuotojai pasakojo, kad jiems nesvetimos ir tokios situacijos, kai dviejų eismo juostų kelyje prasilenkia 3 vilkikai, lekiantys 90 km per valandą greičiu, arba kai siaurame kelyje prasilenkiant su priešpriešiais važiuojančiu vilkiku, užkabinami ir nulankstomi veidrodžiai.

Pasak jų, kai kuriuose šalyse vairavimo kultūra žymiai skiriasi nuo lietuviškos.

Didžiosios Britanijos keliai, ETSC duomenimis, yra vieni saugiausių Europos Sąjungoje. Šalies eismo kultūra dažniausiai vertinama teigiamai. Vairuotojai kitų eismo dalyvių atžvilgiu elgiasi pagarbiai. Net piko valandomis, kiti vairuotojai sustoja ir leidžia iš šalutinio kelio įvažiuoti į pagrindinį. Lietuvoje dažniausiai atsitinka atvirkščiai – retai kas praleidžia.

Nors Vokietijos autobanuose važiuojama dideliu greičiu, vis dėlto vairavimo kultūra ir susisiekimas dažniausiai vertinami pozityviai. „Norint persirikiuoti, užtenka parodyti posūkį ir dažniausiai vokiečiai užleidžia vietą kitoje juostoje. Vokiečiai nepatingės paskambinti policijai, jei vairuoji akivaizdžiai netvarkingą automobilį, “ – įspūdžiais dalijasi vairuotojas Tomas.

Prancūzijos vairavimo kultūra taip pat vertinama teigiamai. Šios šalies vairuotojai dažniausiai apibūdinami, kaip disciplinuoti, nelinkę smarkiai viršyti greičio.

Na, o Turkijoje vairuotojai ne tokie malonūs. „Tikimybė, kad tave praleis ar leis persirikiuoti labai maža, net autobusų vairuotojai lenkia vienas kitą, nors greitis labai panašus,”- pasakoja Turkijoje dirbęs Petras.

Nors, anot vairuotojų, visur pasitaiko ir nedrausmingų ir pavyzdingų vairuotojų, lietuviams yra ko pasimokyti iš kitų šalių. ETSC duomenimis, 2008 metais Lietuvos keliai taip pat buvo vieni pavojingiausių Europos Sąjungoje.

Komentarai

Grigaliunas Vytis 2010-08-05 10:08

Stabdzius pazista tik bailiai !!! :D:D:D:D Lenkai tai dar lenkai. pusiau su beda. bet va latvis tai visada eis ant lenkimo pries posuki arba i kalniuka :)

Jūsų komentaras

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25