Vasario 9 dieną atlikus momentinę vairuotojų apklausą degalinėse, paaiškėjo, jog dauguma vairuotojų pastebi ir vertina pėsčiuosius, tamsiu paros metu seginčius atšvaitus, tačiau patys jų dažniausiai neturi arba nesegi. Tai, kad vairuotojas ir pėsčiasis gali būti tas pats asmuo, apklausos dalyvius privertė susimąstyti LR Susisiekimo ministerijos inicijuota akcija „Vairuotojas-Pėsčiasis“. Jos metu akcijos savanoriai apklausė per 400 vairuotojų, šeštadienio rytą sustojusių trijų didžiųjų miestų degalinėse, esančiose pakeliui į užmiestį rašoma pranešime žiniasklaidai.
80,4 proc. apklaustųjų teigė kelyje pastebintys pėsčiuosius, seginčius atšvaitus, tačiau tik 39 proc. vairuotojų tvirtino turintys atšvaitus ir vos 27 proc. keliaudami pėsčiomis juos segi. Beveik visi vairuotojai (96 proc.) pritarė teiginiui, kad žmogus be atšvaito kelia pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. 65,5 proc. apklaustųjų atsakė, kad yra raginę segėti atšvaitus savo draugus ir artimuosius.
„Atšvaitas yra svarbi saugos priemonė, išgelbėjusi ne vieną gyvybę, ir kiekvienas tamsiu paros metu važiuojantis vairuotojas gali tai patvirtinti. Deja, kasdien vairuoti sėdantis žmogus save pirmiausia laiko vairuotoju ir nesusimąsto apie tuos atvejus, kai paėjėti tenka ir pėsčiomis. Žiemą tamsus laikas apima didžiąją paros dalį, tad eiti tamsoje tenka kiekvienam“, – dėsto Nemunas Abukauskas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.
Pasak jo, atšvaitas turėtų būti kiekvieno eismo dalyvio aprangos detalė, nesvarbu, kokiu būdu jis keliauja dažniausiai. Palyginus apklausų trijų didžiųjų Lietuvos miestų degalinėse rezultatus, paaiškėjo, kad atsainiausiai į atšvaitų segėjimą žiūri „Vairuotojai-Pėstieji“ iš sostinės: tik 33 proc. jų teigė turintys atšvaitą ir vos 24,6 proc. tvirtino jį nuolat segintys.
Pavyzdingiausi pasirodė esą vairuotojai iš Kauno – 41,9 proc. teigė turintys atšvaitus ir 30,9 proc. juos segi. Atšvaitus taip pat teigė turį 42,4 proc. apklausoje dalyvavusių Klaipėdos vairuotojų, iš kurių vos 25,6 proc. tvirtino juos segintys. Labiausiai susirūpinę savo draugų ir artimųjų saugumu taip pat buvo kauniečiai – 66,9 proc. jų tvirtino raginę juos segėti atšvaitus, tą teigė darę ir 65,5 proc. vilniečių bei 56 proc. klaipėdiečių.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras