Vairuotojai varomi mokytis
Apie 150 tūkst. profesionalių šalies vairuotojų, kasdien vežiojančių keleivius ir krovinius, po keleto metų gali tapti bedarbiais. Norintys išsaugoti darbą privalės mokytis. O šalies transporto įmonės suka galvą, kaip suorganizuoti vairuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Mat iki 2013 m. rugsėjo visi ES dirbantys autobusų vairuotojai, o nuo 2014 m. rugsėjo – ir visi sunkvežimių vairuotojai privalės turėti žymą vairuotojo pažymėjime, pavadintą „kodas 95“.
Vairuotojai bus mokomi dirbti su muitinės dokumentais, saugiai ir ekonomiškai vairuoti, teks išklausyti paskaitas apie TIR, ADR ir kitas vairuotojų darbą reglamentuojančias konvencijas bei jų pasikeitimus.
Problema ta, kad kursai vienam žmogui gali kainuoti net iki 1 tūkst. litų, o ir mokyklų, turinčių teisę vairuotojams vesti tokius kvalifikacinius kursus, šalyje tėra vos kiek daugiau nei 10. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ baiminasi, kad didelė dalis vairuotojų persikvalifikuoti tiesiog nespės.
„Linavos“ duomenimis, Lietuvoje yra apie 150 tūkst. sunkvežimių ir autobusų vairuotojų. Jie visi privalės gauti pradinės kvalifikacijos pažymėjimą. Kursai (35 valandos teorijos, 2,5 valandos ekonominio vairavimo pamokų ir egzaminai) ir dokumentų rengimas (trys darbo dienos) užtruks vidutiniškai aštuonias darbo dienas.
„Padauginkime jas iš 150 tūkst. Pridėkim dar maždaug 2 tūkst. kasmet vairuotojų gretas papildančių naujokų, kuriems mokyti skiriama apie 20 darbo dienų, ir pamatysime, kad vairuotojams parengti pagal naujus reikalavimus reikės per milijoną darbo dienų“, – įspūdingą skaičių įvardijo „Linavos“ generalinis sekretorius Valdas Gilys.
Be to, „Linavai“ esą jau dabar trūksta apie tūkstantį vairuotojų, o nauja tvarka gali atbaidyti jais norinčius tapti jaunus žmones, nes vairuotojo pažymėjimas dėl kvalifikacinių reikalavimų vidutiniškai pabrango maždaug tūkstančiu litų.
Delsia ir vežėjai
Pasak V. Gilio, vieni vežėjai ir vairuotojai kol kas apsimeta, kad bėdos dėl vairuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimo nėra. Kiti jau supranta, kad ką nors reikės daryti, tačiau dabar neturi lėšų, o ir pačių vairuotojų krizės prispaustos įmonės pasiliko minimaliai – lygiai tiek, kiek reikia, tad nėra ką siųsti į kursus.
„Atrodo, kad laiko dar yra. Bet kai pažiūri į skaičius, pradedi abejoti. Mūsų žiniomis, vien tolimųjų (tarptautinių – red. past.) reisų vairuotojų šalyje yra apie 60 tūkst. O mokyklų, kurios gali organizuoti perkvalifikavimo kursus, yra 11.
Visos jos per metus išleidžia apie 100 vairuotojų. Tikimės, kad ateityje jų padaugės, tačiau licencijos bet kam taip pat nedalijamos. Mokytojus juk reikia parengti, o tai užims nemažai laiko ir kainuos“, – nerimavo „Linavos“ atstovas Gytis Vincevičius.
Asociacijos atstovai skundžiasi, kad ES biurokratai esą sugalvojo dar vieną būdą, kaip Europą padaryti bendresnę ir kartu apsunkinti gyvenimą verslininkams ir darbuotojams.
„Nesąžininga, kad ES nuleidžia kokią nors direktyvą, o jos įgyvendinimu pasirūpinti ir už tai sumokėti privalo transporto įmonės arba vairuotojai. Tie kursai žmogui kainuoja apie 500–1000 litų. Įsivaizduokite, kiek kainuotų perkvalifikuoti visus darbuotojus įmonei, turinčiai 100 vairuotojų. Patiems vairuotojams pakloti tokią sumą taip pat nėra paprasta. Bet atrodo, kad kitos išeities dabar nėra, taip sakant, nori dirbti – mokėk“, – sakė G. Vincevičius.
Gali gauti ES paramą
„Linava“ prašė šį projektą globojančių Susisiekimo bei Švietimo ir mokslo ministerijų, kad jos sudarytų savotišką mokinio krepšelį, iš kurio būtų galima finansuoti bent dalį vairuotojų mokymo kainos. Be to, esą yra galimybė skirti ir šiek tiek ES lėšų. Tačiau politinio sprendimo kol kas nėra.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas dienraščiui patvirtino, kad šiuo klausimu yra diskutavęs su „Linavos“ atstovais ir kad galimybė gauti ES paramą yra.
„Tai yra rimtas projektas, kuris įgyvendinamas visos Europos mastu, tad galimybė gauti ES struktūrinių fondų paramą yra reali. Su „Linavos“ atstovais apie tai jau buvome kalbėję, dabar svarstoma, kaip geriausia pasiimti tas lėšas. Manau, kad galima tai įforminti kaip paramą mokymo įstaigoms, bet tai dar nenuspręsta.
Esu tikras, kad dar ne kartą apie tai kalbėsimės su vežėjais ir rasime bendrą kalbą. Svarbiausia, kad žmonės nelauktų paskutinės akimirkos, kaip dažniausiai būna. Jei pradėsime kursus jau dabar, viską suspėsime padaryti laiku. Bet jei 2012 ar 2013 m. mokyklas užplūs vairuotojai, jos nesugebės aptarnauti viso srauto“, – tikino R. Vaštakas.
Įkūrė savo mokyklą
To bijodamos kai kurios transporto įmonės nusprendė įsteigti savo mokyklas. Viena tokių įmonių – „Vilniaus autobusai“.
Bendrovės generalinis direktorius Gintaras Nakutis sakė, kad ateityje galėtų padėti kitoms transporto įmonėms ir vairuotojams. Tačiau pabrėžė, kad pirmiausia kursus turės išklausyti „Vilniaus autobusų“ darbuotojai. O tai gali užtrukti bent porą metų.
„Licenciją kurti mokyklą gavome jau prieš metus ar dvejus. Turime ir savo instruktorius. Bet perkvalifikuoti vairuotojus dar tik žadame pradėti – veikiausiai šį mėnesį. Iš viso turime 620 vairuotojų, visiems jiems teks išklausyti 35 valandų kursus. Taigi procesas užtruks. 35 valandos yra beveik penkios darbo dienos, kurias vairuotojai turėtų nedirbti.
Nelabai galime sau to leisti, kursus tikriausiai dalysime į kelias dalis – pavyzdžiui, po vieną dieną per savaitę ar per mėnesį, pažiūrėsim, grafikai dar nesudėlioti. Tik tada, kai matysime, kokiu tempu juda darbai ir kad turime galimybes, galėsime priimti vairuotojus iš kitų įmonių“, – teigė G. Nakutis.
„Vilniaus autobusų“ vadovas pripažino, kad įmonė yra skaičiavusi, kiek galėtų paprašyti už vairuotojų iš kitų įmonių mokymą, tačiau konkrečios sumos nurodyti jis nepanoro.
Saviškius mokysime nemokamai, o dėl kitų dar nežinau. Priklausys nuo mūsų galimybių ir kainų rinkoje. Nenorime išsišokti, tad žiūrėsime, kiek už tokias paslaugas prašys kitos vairavimo mokyklos“, – sakė G. Nakutis.
Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų transporto bendrovės apie panašias iniciatyvas kol kas nepranešė.
Žada nuolaidų
Kitų mokyklų vadovai nusiteikękur kas optimistiškiau.
„Manau, kad iki numatyto termino spėsime išmokyti visus norinčius, nepaisydami to, kad lietuvių problema yra studento sindromas – viskas daroma paskutinę savaitę. Reikia tiesiog labiau bendradarbiauti su darbdaviais. Žmonės, kurie dar tik laikosi C, CE ir D kategorijų teises, turi pereiti ilgąją programą (140 valandų). Tačiau tokių nedaug.
Ant abiejų rankų pirštų galima suskaičiuoti, kiek žmonių išleidžiame per metus. Seniems vairuotojams tereikia išklausyti trumpalaikius penkių dienų kursus. Tai nedaug, juolab kad programą galima išklausyti ne iš karto, o ateiti, tarkime, kartą per savaitę ar per mėnesį“, – įsitikinusi vairavimo mokyklos „Draiveris“ Mokymo skyriaus vadovė Aušra Juknienė.
Penkių dienų kursai kainuoja 800 litų. Naujiems vairuotojams – 1500 litų. Tačiau šiuo metu kursai daugiausia rengiami individualiai. A. Juknienė patikino, kad jeigu susirinktų didesnė grupė žmonių, pavyzdžiui, dešimt vienos įmonės darbuotojų, būtų galima pritaikyti nuolaidas.
„Kainas su kiekvienu darbdaviu galime aptarti individualiai, suma priklausys nuo žmonių skaičiaus – kuo didesnė grupė, tuo mažesnės kainos“, – sakė pašnekovė.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras