CARGONEWS

Vairuotojų radijas. Ką reikia žinoti apie CB?

kcb-stoteles

Praėjusio šimtmečio viduryje Amerikoje, o netrukus po to ir Europoje tarp tolimųjų reisų vairuotojų itin išpopuliarėjo racijos, oficialiai vadinamos „CB radijo ryšio stotelėmis“. Galimybė nemokamai kalbėtis su kolegomis kelyje, tegu ir nedideliu 5-20 kilometrų atstumu, ištisas dienas vieniems praleidžiantiems vilkikų kabinose tapo tikru išganymu. CB (Citizen Band) radijo ryšiu vairuotojai užmušinėjo nuobodulį, dalijosi patirtimi, perspėjo apie pavojus kelyje ir kvietė pagalbą. Šis bendravimo būdas, nepaisant radikaliai atpigusio mobiliojo ryšio, išliko dominuojančiu ir šiandien. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Taisyklės skirtingos

Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo dažnių valdymo skyriaus vedėjas Raimundas Jarmalis pripažino, kad nepaisant sąlyginai ilgos CB radijo ryšio naudojimo istorijos – visi su tuo susiję dalykai tarptautiniu lygiu gerokai mažiau harmonizuoti, negu kur kas jaunesnis GSM ryšys. T. y. šią sritį reglamentuojantys teisės aktai skirtingose šalyse numato specifinių sąlygų, kurios gali sukelti įvairių nepatogumų ar netgi baudų.

„Iš tiesų netgi Europos Sąjungos šalys neturi vieningų CB radijo ryšio naudojimo sąlygų ir nepanašu, kad būtų bandoma tartis. Kita vertus, egzistuojantys skirtumai nėra dramatiškai dideli. Beveik visur CB radijo stotelės veikia 27MHz dažniu. Maždaug pusėje Europos šalių kiekvieno kanalo centrinis dažnis baigiasi „5“, o kitoje pusėje – „0“. Taip pat skiriasi galingumai ir naudojamos moduliacijos. Pats svarbiausias dalykas – kai kuriose valstybėse CB radijo ryšio naudotojams reikia gauti individualius leidimus. Tarp šių dalykų reikalaujančių šalių bene svarbiausia atitikti formalumus Rusijoje, nes būtent čia nukrypimai nuo įstatymo raidės gali tapti didžiausiu galvos skausmu. Tarkim Šveicarijoje taip pat reikalaujama CB radijo stotelei turėti individualų leidimą, bet tai liečia tik pačius Šveicarijos piliečius – keliaujančių užsieniečių tai neliečia. Apskritai, prie CB radijo ryšio entuziastų priežiūros tarnybų pareigūnai nesikabinėja ir nereikalauja vežiotis su savimi radijo atitikties deklaracijų“, – pastebėjo R. Jarmalis.

Ryšių reguliavimo tarnybos specialistas patikino, kad radijo stotelių pardavėjai Lietuvoje siūlo tik tokią įrangą, kuri atitinka pagrindinius reikalavimus. Patys vežėjai turi sukaupę labai daug CB naudojimo patirties, todėl nesusipratimų nekyla. Jei kas nors netyčia įsibrauna į svetimą dažnį – tiesiog būna mandagiai paprašomas grįžti į saviškį eterį.

Radijo koziriai

Nepaisant šiuolaikinių technologijų plėtros ir mobiliojo ryšio paslaugų kainų kritimo, CB radijas išlieka pagrindiniu kasdienio sunkvežimių vairuotojų tarpusavio bendravimo įrankiu: naudojant CB stoteles galima maždaug 10 kilometrų.

Bendrovės „Fedingas“ direktorius Viktoras Peteraitis pastebėjo, kad standartinis tokių radijo stotelių galingumas yra 4 W. Ryšio eksperto teigimu, kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog sumontavus signalo stiprintuvus galės bendrauti su gerokai labiau nutolusiai pašnekovais, tačiau realybė kitokia.

„Sumontavus 100 W ar dar galingesnį stiprintuvą pats iš tiesų galėsi skleisti signalą didesniu spinduliu, tačiau sulaukti atsakymo tokie triukai nepadės. Tai tik sukuriami trikdžiai kietiems radijo naudotojams, o kai kuriais atvejais – „uždirbamos“ baudos. Tarkim Vokietijoje už tokius „patobulinimus“ aparatūra gal būti konfiskuota. Patarimas norintiems turėti geresnį ryšį – pasirūpinti kokybiška ir ilga antena. Būtent nuo jos priklauso, kokiu spinduliu bus siunčiamas ir priimamas signalas“, – akcentavo V. Peteraitis.

Beje, antena turėtų būti montuojama tik vertikaliai. Ją palenkus (būgštaujant, kad bus kliudomi viadukai ar kelių infrastruktūra) daugiau kaip 30 laipsnių ryšys drastiškai blogėja. Ryšio kokybei įtakos turi reljefas ir oro sąlygos.

„Amžinas“ sprendimas

Bene patraukliausia CB radijo ypatybė – ryšio kaina. Pranešti kitiems eismo dalyviams apie avarijas kelyje, transporto spūstis, pareigūnų tikrinimus, keistis informacija apie degalų kainas, poilsio aikšteles, orus ar tiesiog vaikyti nuobodulį galima visiškai nemokamai.

„Mobilaus GSM ryšio kainos savoje šalyje iš tiesų sumažėjusios iki simbolinių dydžių, tačiau kirtus valstybės sieną atsirandantys tarptinklinio ryšio mokesčiai verčia susimąstyti, ar tikrai visi skambučiai būtini. Su CB radijo stotele, nors tik su palyginti netoli esančiais kolegomis, gali kalbėti kiek tinkamas, nes visą radijo ryšio sistemą (kartu su antena) galima įsigyti maždaug už 70-80 eurų. Jos įrengimas nereikalauja jokių inžinerinių žinių ir užtrunka vos keletą minučių“, – sakė RRT Radijo dažnių valdymo skyriaus vedėjas R. Jarmalis.

Specialistas patarė prieš keliaujant naujais maršrutais pasidomėti ar tose šalyse nėra kokių nors apribojimų bei specifinių reikalavimų CB radijo ryšiui. Tarkim Didžiojoje Britanijoje CB naudojama ne 27 MHz, o artimas 26 MHz dažnis, todėl su vietiniais vairuotojais susikalbėti nepavyktų.

Beje, CB dažnis yra padalintas į 40 kanalų. Kuriuo kanalu kokioje šalyje bendraujama priklauso nuo pačių radijo mėgėjų susitarimų ir tradicijų – jokios valdiškos institucijos šių dalykų nereglamentuoja. Lietuvos vairuotojai tarpusavyje paprastai kalbasi 11 arba 12 kanalu, latviai – 13, o lenkai – 19, vokiečiai – 9 kanalu. Tačiau pervažiavę į Vokietiją lenkai persijungia į 28 kanalą, italai – į 5, o į 17 – danai.  Mokantys užsienio kalbas ir norintys žinoti vietines aktualijas turėtų pasitikslinti, kokioje šalyje kokį kanalą naudoja tolimų reisų vairuotojai.

CB radijo kontrolė

Ar patikros metu policijos ar transporto inspekcijos pareigūnai gali paprašyti parodyti CB radijo atitikties deklaraciją? Taip, jie tokią teisę turi, tačiau užtenka vietoje deklaracijos parodyti gamyklinį lipduką, kuris yra kitoje įrenginio pusėje. Vežioti su savimi atitikties deklaraciją nėra būtina. Jeigu CB radijo stotelė neatitinka reikalavimų, kurie yra nurodyti techninių sąlygų reglamente, vairuotojas gali gauti maždaug porą šimtų eurų siekiančią baudą, o išskirtiniais atvejais sulaukti dar griežtesnių sankcijų.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad naudotis visomis mobiliojo ryšio priemonėmis (t. y. ir CB stotelėmis) važiuojant galima tik turint laisvų rankų įrangą.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0