Vairuotojus vilioja privačios aikštelės
2010-10-20
123rf.com
408
Savivaldybei nusprendus pabranginti automobilių statymą miesto senamiestyje, aukso gyslą užčiuopė verslininkai – jie tą pačią paslaugą siūlo gerokai pigiau.
Kaina skirsis tris kartus
Vilniaus senamiestyje Dominikonų ir Subačiaus gatvėse pradėjo veikti dvi naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose iš viso telpa apie šimtą automobilių. Stovėti valandą šiose aikštelėse kainuoja 1–2 litus, o galimybė automobilį statyti mėnesį – nuo 70 iki 150 litų.
Nors šiose aikštelėse dabar stovi vos vienas kitas automobilis, aikštelių šeimininkai ramiai laukia lapkričio 1 d. Būtent tą dieną Vilniuje įsigalios mėlynoji automobilių statymo zona, kurioje palikti automobilį valandai kainuos 6 litus.
„Pastebime, kad vairuotojai yra įpročių vergai. Pavyzdžiui, dauguma jų automobilius palieka pačioje Dominikonų gatvėje, nors šalia esanti mūsų aikštelė pigesnė. Vis dėlto neabejojame, kad jau lapkričio mėnesį klientų turėtų padaugėti“, – sakė naująsias automobilių stovėjimo aikšteles valdančios bendrovės „Stova“ Parkavimo veiklos projektų vadovas Giedrius Krasauskas.
Dominikonų gatvėje aikštelė atidaryta šalia buvusios užeigos „Dubliner“. Nuo lapkričio čia palikti automobilį kainuos tris kartus mažiau nei šalia esančioje Vokiečių gatvėje. Prie neveikiančios Misionierių bažnyčios Subačiaus gatvėje atidarytoje aikštelėje stovėti valandą kainuos vos 1 litą.
Ateityje gali brangti
Tiesa, G. Krasauskas neatmetė galimybės, kad savo automobilius šiose aikštelėse palikti norintys vairuotojai ateityje turės plačiau atverti pinigines. „Dabar norime vartotojus pripratinti prie šių aikštelių, o paskui matysime“, – teigė jis.
Sklypus, kuriuose atidarytos automobilių stovėjimo aikštelės, bendrovė „Stova“ nuomojasi.
Naujosiose aikštelėse Dominikonų ir Subačiaus gatvėse už stovėjimą vairuotojai gali atsiskaityti grynaisiais pinigais. Be to, Dominikonų gatvės aikštelėje galima naudoti ir „Parkard“ atsiskaitymo sistemos korteles, kurios taip pat veikia ir „Stovai“ priklausančiose „Unipark“ automobilių stovėjimo aikštelėse šalia Tarptautinio Vilniaus oro uosto.
Planuoja plėtrą
Pasak G. Krasausko, konkurencija tarp privačių automobilių stovėjimo aikštelių paslaugas teikiančių bendrovių sostinėje nėra didelė, todėl planuojama ir verslo plėtra. Tiesa, konkretesnių plėtros planų jis kol kas nenorėjo atskleisti.
„Dabar Vilniuje yra vienas didelis rinkos žaidėjas, su kuriuo konkuruoti beveik neįmanoma. Tai yra savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Kalbant apie privačias įmones, negaliu pasakyti, kad jaustume kokią nors konkurenciją. Ji, žinoma, yra, tačiau tikrai nedidelė“, – kalbėjo G. Krasauskas.
Pastaruoju metu privačių aikštelių verslą aktyviai plėtoja ne tik „Stova“, bet ir bendrovė „P-parkas“. Ši įmonė sostinėje valdo šešias automobilių stovėjimo aikšteles ir taip pat planuoja plėtrą.
Naujausia „P-parko“ aikštelė atidaryta sklype Algirdo gatvėje, šalia Mindaugo „Maximos“. Šiame sklype bendrovė „Statybų linija“ planavo statyti komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatą, tačiau planus sujaukė prasidėjusi krizė. Kol statybininkai laukia geresnių laikų, skypas buvo išnuomotas privačių stovėjimo aikštelių verslą valdančiai įmonei.
Aplink miesto centrą esančiose „P-parko“ aikštelėse valandai palikti automobilį kainuoja 1–2 litus.
Stovėjimas netrukus brangs
Kol verslininkai bando įsitvirtinti rinkoje ir statyti automobilius siūlo nedidelėmis kainomis, savivaldybė žengia priešingu keliu. Be jau esančių žaliosios, geltonosios ir raudonosios automobilių statymo zonų, lapkričio 1 d. atsiras ir mėlynoji, kurioje palikti automobilį valandai kainuos 6 litus.
Mėlynoji zona apims Vokiečių, Didžiąją, Aušros Vartų, Šventaragio gatves. Automobilių statymas iki 6 litų už valandą pabrangs Šventaragio gatvėje ir teritorijoje aplink Operos ir baleto teatrą – A. Jakšto, A. Goštauto, A. Vienuolio, J. Lelevelio gatvėse, Gedimino prospekte nuo V.Kudirkos aikštės iki A. Jakšto gatvės ir V. Kudirkos aikštės prieigose.
Nors sprendimą daugiau apmokestinti automobilių statymą senamiestyje priėmę Vilniaus politikai aiškina, kad taip pasielgta siekiant paskatinti gyventojus automobilius miesto centre statyti tik trumpai ir sumažinti transporto srautus senamiestyje, tikimasi ir papildyti skylėtą miesto biudžetą.
Savivaldybės Komunalinio ūkio departamentas skaičiuoja, kad įvedus mėlynąją zoną sostinės biudžetas kasmet papildomai gaus apie pusantro milijono litų.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras