Jei vairuotojai žinotų, kad yra filmuojami, jie nepažeidinėtų kelių eismo taisyklių. Taip teigia daugiau nei pusė (57 proc.) vairuotojų. Jų nuomone, vis labiau populiarėjantys vaizdo registratoriai – automobilio viduje ant priekinio stiklo pritvirtinta kamera – galėtų būti gera „kelių erelių“ drausminimo priemonė. Tai parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa.
Didžioji dalis respondentų sutinka, jog vaizdo registratoriai kelyje yra reikalingi (76 proc). Todėl net šeši iš dešimties vairuotojų ateityje planuoja įsigyti vaizdo fiksavimo įrangą savo automobiliui.
Pasak Viktoro Daukšo, lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovo, kamera automobilyje sparčiai populiarėjantis automobilio priedas. „Lietuvoje vaizdo registratorius kol kas dar pakankamai retas įrenginys. Tačiau, pavyzdžiui, Rusijoje rimtai svarstoma, ar vaizdo registratorius neturėtų būti privalomas kiekvienam automobiliui. Tai padėtų išspręsti daugybę ginčų po eismo įvykių“, – sako V. Daukšas.
Pusė apklausos dalyvių teigia, jog užfiksavus kelių eismo pažeidimą, medžiagą perduotų policijai. Kas penktas vairuotojas pažeidėjui surengtų viešą teismą ir patalpintų įrašą socialiniuose tinkluose.
Visgi, dauguma vairuotojų turi arba planuoja įsigyti video registratorių ne tam, kad drausmintų kitus eismo dalyvius. 68 proc. apklaustųjų teigė, jog, pirmiausia, vaizdo registratorius būtų reikalingas įvykus eismo įvykiui. Pateikęs filmuotą medžiagą, vairuotojas turėtų objektyvių įrodymų, kurie padėtų nustatyti eismo įvykio kaltininką.
„Tikėtina, kad didesnis vaizdo registratorių skaičius padėtų kiek sumažinti avarijų skaičių, nes vairuotojai jaustųsi nuolat stebimi. Pavyzdžiui, prieš pavojingai neriant į kitą eismo juostą, vairuotojui nepakaks apsidairyti, ar aplink nėra policijos. Kiekvienas vairuotojas taptų savotišku policininku“, – sako V. Daukšas.
Jeigu Lietuvoje būtų pasiūlyta įvesti reikalavimą kiekvienam automobiliui turėti vaizdo registratorių, tam pritartų beveik trečdalis vairuotojų. Dar tiek pat apklaustųjų pritartų tokiam siūlymui, bet nesutiktų tam skirti papildomų lėšų. Tik 15 proc. atsakė, kad vaizdo registratorius nėra būtinas įrenginys automobilyje.
Kas penktas apklausos dalyvis registratoriui nepagailėtų nuo 200 iki 300 litų. Tiesa, beveik trečdalis (31 proc.) vairuotojų brangesnio nei 150 litų vaizdo registratoriaus nepirktų.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras