CARGONEWS

Vilkiko privalomasis draudimas – 600 Lt?

12338
Lietuvos vežėjai privalomajam transporto priemonių draudimui (TPVCAPD) per metus išleidžia gerokai daugiau nei kitų šalių atstovai. Paradoksalu, tačiau transporto srities specialistai  jau pripažįsta, kad jie patys leido įsigalėti tokiai praktikai šalies privalomojo draudimo srityje: niekada atidžiai nesigilino į pasirašomos sutarties sąlygas ir tik po daugybės metų permokų draudikams suprato, kad draudimo sutartyje numatyti apribojimai prieštarauja nacionaliniam draudimo įstatymui ir ES teisės aktams. Vežėjai neatmeta galimybės, kad jei tai žinotų visi transportininkai ir vadovautųsi įstatymu, o ne draudikų įtaiga, privalomasis draudimas atpigtų kone  10 kartų.
Šiuo metu Lietuvoje vis dar gaji TPVCAPD schema, kai vežėjas gauna „žaliąją kortelę“ sąlyginai nemokamai: tai reiškia, kad kai vežėjas informuoja draudiką, kad jo Lietuvoje registruotas vilkikas vežios krovinius ne tik Lietuvos teritorijoje, privalomojo draudimo kaina dažnai siekia net iki 10 000 Lt, o jei pasakoma, kad kroviniai bus transportuojami tik vietinėje rinkoje, draudimą galima įsigyti apytiksliai nuo 500 iki 700 Lt.
Daugeliui, ne transporto srityje dirbančių žmonių, gali kilti klausimas, kodėl vežėjai už vieno vilkiko privalomąjį draudimą moka tūkstančius litų per metus, jei iš esmės galėtų mokėti tik kelis šimtus litų.
Situacija paprasta: kai vežėjas nusprendžia įsigyti privalomąjį transporto priemonės draudimą, tarkime, už 600 Lt, jo klausiama, kur važinės vilkikas. Kai draudiko ausis pasiekia atsakymas – „Ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir Europos Sąjungoje bei Šveicarijos Konfederacijoje“, tuoj pat ir vežėjas gauna atsaką – „Atkreipkite dėmesį į tai, kad draudimo sutartyje yra nuostata, jog toks draudimas galioja tik Lietuvos teritorijoje. Jei norite važinėti Europoje, reikia „žaliosios kortelės“.
Dažnas vežėjas, išgirdęs tokį paaiškinimą, tarsi užburtas draudiko žodžių, neįsigilinęs perka draudimą su „žaliąją kortele“ ir moka už jį tūkstančius litų, tikėdamasis, kad taip bus saugus, įvykus eismo įvykiui bus padengti atsiradę nuostoliai.
Atsižvelgiant į tai, kas rašoma TPVCAPD įstatyme, – visą draudimo sutarties galiojimo terminą draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga visose ES valstybėse bei Šveicarijos konfederacijoje, matyti, kad tokie draudikų pasisakymai, jog reikia atkreipti dėmesį į sutarties sąlygas, kuriose sakoma, jog suteikiama apsauga tik Lietuvos teritorijoje, yra ne tik panašios į spaudimą, bet ir prieštarauja imperatyviems TPVCAPD įstatymo reikalavimams.
TPVCAPD  įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje rašoma: „Jei „žaliojoje kortelėje“ nurodoma, kad ji galioja tik ES valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, tokia „žalioji kortelė“ draudėjui išduodama nemokamai“. Draudikai tai, regis, pamiršta.
Įsigilinus į esamą situaciją privalomojo draudimo rinkoje, matyti, kad jei vežėjas daugiausiai važinėja ES teritorijoje, jam visiškai neapsimoka mokėti už vieno vilkiko privalomąjį draudimą tūkstančius litų per metus, nes polisas, įsigytas, pavyzdžiui, už 600 Lt, galioja ES ir Šveicarijos konfederacijoje. Pirkti „žaliąją kortą“ dėl keliasdešimties reisų per metus ne ES teritorijoje vežėjui neapsimoka. Veikiausiai dėl to ir ieškoma kitokių būdų – įsigyjamas privalomojo draudimo polisas, tarkime, Rusijos ar Baltarusijos pasienyje arba naudojamasi Rusijos draudimo bendrovių paslaugomis. Nors Rusijos draudimo bendrovės ir jų tarpininkai neturi teisės drausti Lietuvoje registruotų transporto priemonių TPVCAPD, vežėjai tokį draudimą perka.
Atsitikus eismo įvykiui, vežėjas neturėtų reikiamos draudimo apsaugos, tačiau toks žingsnis motyvuojamas tuo, kad tai geriau apsimoka finansiškai. „Geriau prisiimti riziką nei kasmet mokėti tūkstančius litų ir įvykus eismo įvykiui „žaliosios kortelės“, bet ES nepriklausančioje šalyje, pavyzdžiui, Rusijoje, gauti keliolikos tūkstančių išmoką“, – apibendrina viešai prisistatyti nepanoręs vežėjas.
 

Komentarai

Vidas Pilkauskas 2011-02-25 12:33

Pasirodo "Linava" mokymo kursų metu (Mokymo centre) supažindina visus dalyvius kaip racionaliau galima drausti transporto priemones TPVCAD draudimu. Visai neblogai, kad jie pradėjo aiškinti visas suptilybes kaip apsiginti nuo draudikų savivalės. Gaila, kad to nemokė anksčiau. Mes, dėl informacijos trūkumo, praradome daug pinigų. Dar reikėtų, kad "Linava" išsiaškintu (gal net teisme) kaip teisingai traktuoti įstatymus. Man atrodo, kad draudikai visai jų nesilaiko ir interpretuoja juos tik savo naudai.

saulius sutkevicius 2011-02-24 15:23

kazkaip draudimo poliso grafoje - valstybes, kuriose suteikiama draudimo garantija , isvardytos visos es nares ir tt. ..... taigi vaziavome vienais metais latvijoje..., adgal stumdamas vairuotojas suspaude golfo prieki , draudimas be "zalios kortos" pirktas lietuvoje . apmokejo stenedami bet apmokejo kai advokatas parode i ta punkta kad galioja visose salyse . jei es istatymas taikomas visom salim vienodas tai lietuvos draudeju traktavimas kazkaip kitaip laikomas neteisetu .ir tegu pabando draudimo polise - valstybes, kuriose suteikiama draudimo apsauga : palieka tik LIETUVA (tries toliau negu mato) kalbejau apie baltus poliso lapos be ZALIOS KORTOS

Minderiene Jovita 2011-02-24 13:05

Gerbiamas Michailai, Jūs esate visiškai teisus, nes veždamas savo krovinius maršrutu Lietuva – Baltarusija arba Lietuva – Baltarusija – Rusija (t.y. nevykdamas į ES šalis), perkate rusišką ar baltarusišką pasienio draudimą. Tai visiškai teisėta ir komentaras buvo ne Jūsų situacijos adresu. Informavęs apie tai savo draudimo bendrovę, jūs galite pasirašyti draudimo sutartį dėl transporto priemonės naudojimo tik Lietuvoje, o išvykdamas, perkate draudimą, galiojantį Baltarusijoje ar Rusijoje. Pasienio draudimą, o ne Žaliąją kortelę. Mano komentaras buvo apie pasirenkančius variantą „naudojama tik Lietuvoje“, o vėliau gaunančius lietuviškas Žaliąsias korteles arba neteisėtai perkančius Žaliąsias korteles Rusijoje ar Baltarusijoje. Lietuviška, rusiška ar baltarusiška ŽK galioja ŽK sistemos šalyse – ES šalyse irgi. Bet ŽK negali būti išduodama kitoje šalyje registruotoms transporto priemonėms. Taigi, komentaru norėjau atkreipti dėmesį, kad rizikuoja vežėjai, kurie vyksta į ES šalis, apie tai nedeklaravę savo draudimo sutartyje. Įvykus įvykiui Europos sąjungoje, žala bus reguliuojama pagal Lietuvoje sudarytą draudimo sutartį, įvykus įvykiui už ES ribų - pagal Žaliąją kortelę. Tačiau jeigu ji išduota Baltarusijos ar Rusijos draudimo bendrovės – neteisėtai – tai greičiausiai vežėjas tik atgaus draudimo įmoką ir visus nuostolius turės padengti pats. Jeigu Žalioji kortelė bus išduota Lietuvos bendrovės, tai reguliuojant žalą bus kreipiamas dėmesys, ar vežėjas nepažeidė draudimo sutarties sąlygų („naudojama tik Lietuvoje“).

zvonarevs vladimirs 2011-02-24 11:15

 Gerb. Michailai, aš taip pat nesupratau gerb. Jovitos komentaro - ar ji gina draudikus ar kalba profesionaliai. Galiu pasakyti tik viena - vežėjus apgaudinėja ir Lietuvoje ir Latvijoje. 

Keikovskij Michail 2011-02-24 09:37

JOVITA -kas Ji ? Pagal Jovitos paaiškinimą išeitu taip, kad važiuojant iš Lietuvos i rytų valstybes (RUS,BY ir t.t) už TPVCAD polisą reikia mokėti apie 6000 Lt. Taip mus draudikai mulkino jau daug metų. Įvažiuojant į RUS ar BY mes perkame draudimo polisus, o ne "žaliają kortelę" kaip mums nori įteigti komentaro autorė. Matosi, kad ponia maišo draudimo poliusus su kažkokiomis neteisėtai įsigytomis žaliosiomis kortelėmis. "Linava " yra gavusi atsakymą iš Draudikų biuro (DB), kad vežėjai važiuodami į RUS gali draustis pagal schemą LT 600 Lt. + balttarusišku pasienio TPVCAPD už 349 Lt.. + RUS apie 745 Lt.. DB oficialus atsakymas " Be jokios abejonės kiekvienas draudėjas tokią teisę turi. Dar kartą primename, kad žalioji kortelė nėra privaloma draudėjui - keliauti į užsienio valstybę susiruošęs asmuo yra nesaistomas pareigos būtinai įsigyti žaliąją kortelę. į užsienį jis gali vykti ir be jos, tačiau tokiu atveju, kirsdamas užsienio (ne ES vidaus) valstybės sieną, jis privalės nusipirkti tos valstybės pasienio ar kitokį toje valstybėje nustatytą privalomojo draudimo polisą".

Jazdauskas Ramunas 2011-02-23 20:20

Reikia rinkti parasus,ir duoti teismui istirti,kaip yra traktuojami istatymai lietuvoje.Man atrodo, kad mes vezejai kalbam vienaip,draudimo atstovai kitaip.Kas liecia Sveicarija,tai Sveicarai draudzia ne masina,o numerius,priristus prie vairuotojo!(Lengvuosius automobilius)Vilkikai draudziami parko draudimu.

Minderiene Jovita 2011-02-23 16:49

Draudimo sutarties galiojimo teritorija ir šalių susitarimas dėl transporto priemonės naudojimo teritorijos yra skirtingi dalykai. Draudikai negali keisti draudimo apsaugos galiojimo teritorijos – ji įtvirtinta įstatyme. Bet jei vežėjas informuoja kad jo transporto priemonė bus naudojama, pavyzdžiui, tik Lietuvoje – tokia sąlyga įrašoma į sutartį ir jos pagrindu sumažinama įmoka, nes prisiimama rizika yra mažesnė. Tačiau ir tokiu atveju draudimo apsaugos galiojimo teritorija nesikeičia – jei išvykste į užsienį ir ten patirsite įvykį, draudikas atlygins nuostolius nukentėjusiajam, bet įgis įstatymo ir Vyriausybės patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ numatytą teisę susigrąžinti iki 50% išmokėtų lėšų, nes draudėjas pažeidė sutarties sąlygas. Žaliosios kortelės turėjimas tik suteikia draudimo apsaugą už Europos Sąjungos ribų, Žaliosios kortelės sistemos šalyse, bet nepakeičia aukščiau išvardintų nuostatų – draudėjui pažeidus sutarties sąlygas, draudikas įgyja teisę susigražinti dalį išmokų. Žalioji kortelė suteikiamai nemokamai. Įmokos dydis priklauso nuo rizikos, kurią draudikas prisiima. Vežėjai, kurie neteisėtai įsigyja Žaliąsias korteles iš Baltarusijos ar Rusijos draudimo kompanijų, rizikuoja, kad sukėlus įvykį už ES ribų, visus nuostolius nukentėjusiems teks atlyginti patiems. Žaliosios kortelės sistemoje draudimas galioja, atsižvelgiant į registracijos numerį, t.y. už Lietuvoje registruotų vilkikų nuostolius atsako Lietuvos draudikas arba LR Transporto priemonių draudikų biuras. Įvykis ES teritorijoje bet kokiu atveju bus reguliuojamas pagal TPVCA draudimo sutartį, ne pagal Žaliąją kortelę.

Mažeika Šarūnas 2011-02-23 16:06

manau,kad šis straipsnis yra pasenęs,nes šiais metais draudimo kompanijos neduoda šio draudimo,motyvuoja,kad automobilis turi licenciją.Pernai mano įmonės 10 vilkikų turėjo draudimus po 500 lt,nes važinėja tik po LT.Šiemet jau neduoda,siūlo tik europinį draudimą už 5000-8000LT.

Keikovskij Michail 2011-02-23 14:15

PZU draudimas jau nesilaiko privalomojo draudimo įstatymų. Jie pradėjo savivaliauti ir nebeduoda draudimo (500-700 Lt.) pervežimams Lietuvos teritorijoje.. PZU darbuotojai aiškina, kad tarptautinius pervežimus vykdantys vežėjai pasidarė per daug protingi. Manau, kad taip pat pradės elgtis ir kitos draudimo bendrovės. Nenoriu būti blogu pranašu, nes kas norės prarasti daug metų gaunamas darmavas milijonines pinigų sumas. Greitu laiku turbūt pamatysime.kaip draudimo sistemoje veikia karteliniai susitarimai !!!!!!!!!!!! Kol draudikai mulkino vežėjus visos valdžios grandys tylėjo. Kas bus dabar?

Izis Povilas 2011-02-23 10:56

Jau jau pradeda kaltis pirmi tiesos daigeliai pro korupcini melo syda,kuri sudare draudimo bendroves,draudimo brokeriai ir galimai -kontroliuojancios institucijos.Labai gerai,kad atsirado sitas straipsnelis,nes tai jau nebe kazkokio tai vieno veikejo pamastymai,bet daug maz sukonkretintos mintys - imestas akmuo i si sirsiu lizda.Bet bet bet vis vien,tas kas rase si straipsni neisigilino pilnai i situacija ir siame straipsnyje dar ne pilna tiesa atsispindi,nors uzuominos pateikiamos! O tai daugiausia liecia pati termina "zalioji korta" ir tai kam,kada ir uz kiek ji turi buti isduota - tiems kas vazineja tik ES ir CH, ji privalo buti isduota NEMOKAMAI,nes taip sakoma Istatyme! O jeigu musu draudimo bendroves neisduoda nemokamai,tai niekas negali uzdrausti vezejui jos gauti Rusijoje - tai nera visai tas pats ,kas TPVCAD polisas,kuris privalomai turi buti perkamas savo valstybeje.Todel ,tie kas perka "zaliaja kortele" Rusijoje tikrai niekuom nenusizengia musu Istatymams ir musu draudimo bendroviu paverkslenimai yra nieko verti - tegul verkia ir toliau,jeigu nesuprato laiku,kad vanduo visada randa kelia kur jam teketi yra lengviau.

Grinis Stasys 2011-02-23 10:05

ka daryt?reikia drausti vilkika(zalia korta) draudimas reikalauja 2100lt i ketverti.

zvonarevs vladimirs 2011-02-23 10:03

 Labai įdomu, reiktų padaryti teisinį precedentą ir pajungti valstybines kontroliuojančias organizacijas. Mielai palaikysime kolegas lietuvius, kadangi panašių problemų turi ir Latvijos vežėjai. 


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0