Vilkikų vairuotojai – tarp nedrausmingiausiųjų

(VĮ) „Automagistralė“ atliko metų pradžios jos prižiūrimose Vilniaus-Panevėžio ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėse eismo įvykių analizę iš kurios matyti, kad šiemet nuo sausio 1 d. iki kovo 20 d. net 30 proc. avarijų įvyko dėl vilkikų vairuotojų kaltės.

Visuomenėje vyrauja požiūris, kad didelius, kartais net po kelias dešimtis tonų sveriančius sunkvežimius vairuojantys profesionalai yra tikri kelių asai, rodantys tinkamo elgesio keliuose pavyzdžius ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau „Automagistralės“ atlikta sausio 1 d.-kovo 20 d. eismo įvykių analizė Vilniaus-Panevėžio ir Vilniaus-Kauno-Klaipėdos automagistralėse parodė priešingą vaizdą. Beveik per tris mėnesius vilkikų vairuotojai buvo net ketvirtadalio (21 proc.) svarbiausiose šalies transporto arterijose įvykusių avarijų kaltininkai. Dėl jų kaltės įvyko 14 eismo įvykių, kuriuose žuvo 2 žmonės – beveik tiek pat, kiek nuo metų pradžios iki kovo pabaigos buvo žuvę visose šalies automagistralėse. Dar trys žmonės vilkikų vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose buvo sužeisti.

Gelbėjo atitvarai

Magistralėse A1 Vilnius-Kaunas-Panevėžys ir A2 Vilnius-Panevėžys nuo sausio 1 d. iki kovo 20 d. vienas žmogus žuvo ir trys buvo sužeisti dėl to, kad vilkikų vairuotojai nesilaikė saugaus greičio ar atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės, neįvertino važiavimo sąlygų.

Šios kategorijos avarija su fatališka pabaiga įvyko 2014 metų vasario 7 dieną kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 145,9 kilometre. Apie antrą valandą nakties saugaus eismo nepasirinkęs ir neįvertinęs slidžios kelios dangos klastingumo, vilkiko „Mercedes-Benz“ vairuotojas prarado sunkvežimio valdymą, pralaužė automagistralės atitvarus, kirto žaliąją juostą, išvažiavo į priešpriešinės krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu – kitu vilkiku „Iveco“. Abu automobiliai užsidegė ir liko kelio važiuojamojoje dalyje. Per arti nuo priekyje važiavusio „Mercedes-Benz“ dar du sunkvežimiai MAN ir DAF, kad išvengtų susidūrimo, buvo priversti , vienas – nuskrieti į griovį, kitas – trenktis į atitvarą kelio viduryje. Eismo įvykio metu vienas žmogus žuvo vietoje, dar trys buvo sužeisti.

„Automagistralės“ duomenimis, net 30 proc. avarijų, kurių kaltininkais pripažinti vilkikų vairuotojai, įvyko šiems „sunkiasvoriams“ atsidūrus priešpriešinėse eismo juostose. Tokios avarijos ypač pavojingos, kadangi kaktomuša susidūrus su iš priekio staiga iššokusiu kelias dešimtis tonų sveriančiu sunkvežimiu, sąlyginai mažyčių lengvųjų automobilių vairuotojams ir keleiviams lieka tik labai nedaug galimybių išgyventi.

„Automagistralės“ analizuotu laikotarpiu skaudžių avarijų vilkikams išvažiavus į priešpriešinė juostą galėjo įvykti dar daugiau, tačiau iš dešimties atvejų, kai šios kategorijos eismo įvykiai buvo fiksuoti, 7 atvejais sunkvežimius sulaikė atitvarai. Po to susidūrimo su jais keturi vilkikai nusirito nuo kelio sankasos.

Į kelią – su nudėvėta padanga

Aptariamu laikotarpiu dar vienas vilkiko vairuotojas sukėlė tragišką eismo įvykį dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. 2014 metų sausio 26 dieną kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 105,3 kilometre vairuotojui staiga sustojo širdis. Jo iš kelio išslydusį automobilį sustabdė tiktai atitvaras. Jei ne inžinerinis įrenginys, apie 18 val. 40 min., kitaip tariant – tuo metu, kai eismas automagistralėje yra vienas intensyviausių, nutikusi avarija galėjo nusinešti daugiau žmonių gyvybių.

Tačiau „Automagistralės“ saugaus eismo specialistams daugiau susirūpinimo kelia ne tik tie reti atvejai, kai sutrinka vilkikų vairuotojų sveikata. Analizuojant beveik trijų pirmų 2014 metų eismo įvykių priežastis buvo pastebėta, kad krovinių vežimo kompanijos į kelią išleidžia ne tik neatsakingai prie vairo besielgiančius vairuotojus, bet ir techniškai netvarkingus vilkikus. Tiktai stebuklas lėmė, kad prasta vilkikų techninė būklė analizuojamu laikotarpiu nenusinešė gyvybių ar per eismo įvykius nebuvo sužeista žmonių. Bet avarijos, nutikusios dėl prastos sunkvežimių būklės, pridarė didelės materialinės žalos.

Tarkim, 2014 metų kovo 17 dieną sprogus vilkiko padangai, kuri buvo nepateisinamai nudėvėta, vilkikas trenkėsi į atitvarus ir kelias dešimtis metrų jų sulankstė bei išrovė.

Dar daugiau atitvarų

„Automagistralės“ Saugaus eismo ir kelių priežiūros skyriaus inžinieriaus Ruslano Rusakovo pasirašytose išvadose numatoma ir tai, ką reikėtų daryti, kad vilkikų vairuotojų sukeltos avarijos nebūtų tokios skaudžios, kokios buvo iki šiol arba jų apskritai neliktų: „Kadangi 30 proc. įvykių įvyko krovininiam automobiliui išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, siūloma kelio A1 Vilnius-Kaunas projektuoti aukštesnės saugumo klasės apsauginius atitvarus – įrengiant intarpus, kelių A1 Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys atskiruose ruožuose numatyti apsauginius atitvarus pavojinguose skiriamosios juostos ruožuose – abiejose pusėse. Tai pat siūloma sustiprinti krovinių automobilių važiavimo greičio ir darbo laiko režimo kontrolę, ypač – tamsiuoju paros metu bei sugriežtinti vilkikų techninę apžiūrą.