Gegužę Vilniaus miesto savivaldybė planuoja skelbti konkursą naujiems greičio matuokliams pirkti. Policijos pareigūnai pastebi, kad vilniečiai mėgsta greitį, o ypač atšilus orams, todėl matuokliai padėtų valdyti situaciją.
Naujasis pirkinys turėtų bent jau kompensuoti nuo Naujųjų metų nebeveikiančios septynis bendrovės „Urbico“ greičio matuoklius.
Apie konkursą naujiems matuokliams pirkti buvo kalbama nuo praėjusio rudens, tačiau konkursas turėtų būti paskelbtas tik gegužę.
Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas tvirtino, kad užtruko konkurso sąlygų rengimas. Kol kas nežinoma, kada sostinė jau turės naujuosius matuoklius.
Taip pat neatskleidžiama, kiek tiksliai jų planuojama pirkti. „Sistemos apimtis turėtų būti ne mažesnė, nei buvo įdiegta anksčiau“, – atsakyme DELFI nurodo J. Morkūnas.
Pasiteiravus, galbūt nuo praėjusių metų pasikeitęs finansavimas, kai savivaldybė tiesiogiai nebegauna dalies lėšų, surinktų už baudas, nebeskatina steigti naujų matuoklių ir jais rūpintis jis atsakė: „Taip, pasikeitus finansavimo tvarkai, tiesiogiai savivaldybėms nepervedama dalis lėšų už surinktas baudas. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė suinteresuota, kad Vilniuje būtų greičio matuokliai, kadangi tai viena svarbiausių prevencijos priemonių, padedančių užtikrinti saugumą miesto gatvėse“.
Savivaldybės pateikiamais duomenimis, šiuo metu Vilniuje veikia 12 matuoklių. Iki šių metų pradžios mieste buvo 19 greičio matavimo prietaisų.
Tačiau septyni stovi neveikiantys, nes juos administravo bendrovė „Urbico“, su kuria sutartis baigėsi 2012 m. pabaigoje. Savivaldybė buvo prašiusi „Urbico“ prietaisus išmontuoti.
Atšyla oras, padidėja greitis
Policijos duomenimis, šiuo metu Vilniuje veikia 13 greičio matuoklių. Aštuoni iš jų fiksuoja pažeidimus važiuojant per raudoną šviesą ir matuoja greitį, o penki – tik greitį.
Šiemet Vilniuje užfiksuota 2955 greičio viršijimų. 2012 m., kai veikė 9 greičio matuokliai, nustatyti 14,3 tūkst. pažeidimai.
„Skaičiuojant vidutiniškai vienam mėnesiui, šiemet kol kas pažeidimų užfiksuojama mažiau, todėl kad dar buvo žiema. Tik orai atšyla, iš karto pasipila pažeidimai, nes didėja greitis. Matome, kad mieste greičiai didėja, daugėja greitį viršijančių daugiau nei 50 km/val. Juk matosi, kaip važinėja mašinos. Jeigu Geležinio vilko gatve važiuoji 60km/val., aplenkia tarsi stovintį”, – DELFI sakė Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio viršininkas Šarūnas Oleknavičius.
Paklaustas, kodėl, jo manymu, vairuotojai taip greitai važinėja, jis atsakė: „Išprotėję, nežinau, kaip dar paaiškinti“.
Š. Oleknavičius pripažino, kad greičio matuokliai yra viena iš efektyviausių priemonių kovojant su mėgėjais palakstyti.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras