Navigacijos sistemų gamintojui „TomTom“ paskelbus automobilių spūsčių reitingą (angl. TomTom Congestion Index), Vilnius, prieš dvejus metus atsidūręs 51-oje vietoje, į šį sąrašą šiemet nepateko. Tarp penkių Europos miestų, kuriose užfiksuoti didžiausi transporto kamščiai, atsidūrė Stambulas, Varšuva, Marselis, Palermas ir Roma.
Specialistai teigia, kad spūsčių mieste ypač sumažėjo įdiegus Automatizuotą šviesoforinio reguliavimo valdymo sistemą, nutiesus Vakarinio aplinkkelio I etapą, rekonstravus Žirnių gatvę, Gariūnų tiltą ir kelią.
Žadama, kad kitų metų pabaigoje, pabaigus Vakarinio aplinkkelio antro etapo statybas, sostinėje spūsčių dar labiau sumažės. Planuojama, kad Laisvės prospekte spūsčių metu automobilių srautas sumažės 50 %, t.y. nuo 2000-3000 automobilių iki 1000-1500 automobilių, o kelionės trukmė – apie 25 % . Be to, pabaigus Geležinio Vilko gatvės, tarp Goštauto g. ir Pietario g., rekonstrukciją ir pastačius viaduką kelionės laikas sutrumpės beveik dvigubai.
Vilniuje didžiausios spūstys kyla rytais ir vakarais pagrindinėse, miesto centrą su miegamaisiais rajonais jungiančiose, magistralėse. Rytiniai automobilių kamščiai trunka kiek mažiau nei valandą, vakariniai – maždaug 80 minučių. Rytinės spūstys dažniausiai susidaro pagrindinėse miesto arterijose (Ukmergės g., G. Vilko g., Kalvarijų g., Laisvės pr.). Tuo tarpu vakarinio piko metu transporto spūstys išsiplečia ir pasidaro sudėtingiau privažiuoti pagrindines miesto arterijas bei centrinę miesto dalį.
Artimiausiu metu taip pat pradės veikti ir mobili vairuotojų informacinės sistemos aplikacija. Jos naudotojams bus suteikiama informacija, kuriose Vilniaus vietose susidarė spūstis dėl vykdomų kelio darbų ar eismo įvykių.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras