Kompanija „Volvo Trucks“ yra elektra varomų sunkvežimių pardavimo lyderė Europoje, 2021 m. užėmusi 42 proc. rinkos, rodo naujausia statistika. 2021 m. „Volvo Trucks“ visame pasaulyje sulaukė daugiau kaip 1100 elektrinių sunkvežimių užsakymų, įskaitant ketinimų įsigyti protokolus.
Globali sunkvežimių industrija šiuo metu išgyvena transformaciją link tvaresnio transporto, o elektra varomų sunkiasvorių sunkvežimių pardavimai kyla. Šioje srityje pirmauja Europa, kur vis daugiau elektra varomų sunkvežimių naudojama komerciniams pervežimams.
Rinkos analizės grupės „IHS Markit“ duomenimis, 2021 m. iš viso Europoje buvo užregistruoti 346 elektriniai sunkvežimiai (≥16 tonų) – tai net 193 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. Didžiausią šios rinkos dalį – 42 proc. – užima „Volvo Trucks“. Daugiausiai Europoje (be JK) registruotų elektrinių sunkvežimių (≥16 tonų), pagal „IHS Markit“ duomenis, yra Šveicarijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. *
„Esame pasiryžę skatinti elektrinių sunkvežimių revoliuciją, o mūsų rinkos lyderio pozicija tik patvirtina, kad būtent tai ir darome. Net jei skaičiai kol kas yra palyginti maži, mes matome sparčiai augantį susidomėjimą tiek Europoje, tiek ir Šiaurės Amerikoje bei kitose pasaulio šalyse. 2021 m. sulaukėme daugiau kaip 1100 užsakymų ir ketinimų įsigyti protokolų daugiau kaip dvidešimtyje šalių. Esu įsitikinęs, kad elektra varomas nulinės emisijos transportas tampa esminiu konkurenciniu pranašumu“, – sako „Volvo Trucks“ prezidentas Rogeris Almas.
Serijinę elektrinių sunkvežimių gamybą „Volvo Trucks“ pradėjo 2019 m., būdami vieni pirmųjų šia kryptimi žengiančių sunkiojo transporto gamintojų pasaulyje. Šių metų rudenį pradėjus serijinę elektrinių „Volvo FH“, „Volvo FM“ ir „Volvo FMX“ gamybą, „Volvo“ teiks plačiausią elektrinių transporto priemonių pasiūlą pasaulinėje sunkvežimių pramonėje. „Volvo“ jau yra pristatę nemažai elektrinių sunkvežimių klientams Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Kompanijos tikslas – kad iki 2030 m. elektrinės transporto priemonės sudarytų pusę visų sunkvežimių pardavimų.
„Akivaizdu, šie skaičiai rodo, kad žengiame į puikią pardavimo pradžią. Turėdami plačią elektrinių sunkvežimių pasiūlą galėsime elektrifikuoti beveik pusę kelių transporto. Ši proporcija ateityje tik didės, nes elektrinių sunkvežimių galimas nuvažiuoti atstumas vis ilgėja, o sunkvežimiams skirta įkrovimo infrastruktūra nuolat gerėja“, – pažymi R. Almas.
*Šaltinis: IHS Markit, ihsmarkit.com. Europa, išskyrus JK
IHS Markit statistika, elektrinių sunkvežimių (≥16 tonų) registracija 2021 m. Europoje (išskyrus JK):
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras