„DSV Transport“ generalinis direktorius Kimas Bartholdy: “Jeigu laikaisi įstatymų, kyšių mokėti nereikia”

Lietuvoje dirbančios tarptautinės ekspedijavimo ir logistikos įmonės „DSV Transport“ generalinis direktorius Kimas Bartholdy skaičiuoja, kad į Lietuvą ir Danijos atsikraustė prieš 19-a metų, o per šį laikotarpį skirtumų tarp šalių tik mažėjo.

– Kaip pasirinkote atvykti dirbti į Lietuvą?

– Aš nepasirinkau, manęs paprašė čia atvykti 2-iems mėnesiams, kurie virto 19-a metų, tačiau aš šio sprendimo nesigailiu. Į Lietuvą pirmą kartą atvykau 1994 m., tuomet 1995-1996 keliavau tarp Lietuvos ir Danijos, o galutinai čia įsikūriau 1996-aisiais. Priežastis, kodėl aš atsikrausčiau į Lietuvą yra labai paprasta, bendrovė, kurioje aš dirbau, nusipirko 6 darbuotojus turinčią įmonę Lietuvoje. Tuomet mes suvokėme, koks milžiniškas yra Rytų Europos potencialas, taigi, įmonė ėmė augti ir aš likau dirbti Lietuvoje. Dabar turime 100-a darbuotojų.

– Kai jūsų vadovaujama įmonė Lietuvoje plėtėsi, ar jums teko skolintis iš Lietuvoje veikiančių bankų?

– Taip, mes skolinomės naujos centrinės būstinės ir sandėlio statyboms, kurios buvo baigtos beveik prieš 8-erius metus.

– Ar jums buvo sudėtinga gauti paskolą?

– Ne, neturėjome jokių problemų. Žinoma, bankai negali dalinti pinigų į kairę ir į dešinę, o krizės metu buvo sudėtingas laikotarpis skolinimuisi, tačiau reikia prisiminti, kad bankai taip pat yra verslo, o ne labdaros organizacija. Jei projektas yra geras, o jo įgyvendinimui įmonė turi ir savų pinigų, tuomet, manau, pasiskolinti yra nesudėtinga. Jei norima 100 proc. finansavimo, situacija tampa sudėtingesne.

– Ar jus tenkina jūsų darbuotojų kvalifikacija?

– Esame visiškai patenkinti jų kvalifikacija, Lietuvoje dirbantys žmonės yra labiau išsilavinę nei tose pačiose pozicijose esantys darbuotojai Danijoje. Kita vertus, jaunimas Danijoje dažniau rodo iniciatyvą ir yra labiau pratęs diskutuoti dėl įvairių sprendimų, nes jau mokykloje jie ugdomi diskutuoti, dirbti grupėse ir panašiai.

Tačiau Lietuvoje egzistuoja ir kita problema, kai jauniems žmonėms tenka pakankamai ilgai mokytis, kad taptų, pavyzdžiui, dėstytojais ar medikais, o švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai uždirba per mažai. Taip pat per mažai uždirba ir policijos pareigūnai. Manau, Lietuvoje reikėtų padvigubinti mokytojų, policininkų ir medikų algas, o tai kartu padėtų žmonėms koncentruotis į savo darbą, o ne ieškoti papildomų uždarbio šaltinių.

– Ar jums teko susidurti su situacija, kai sulaukėte užuominos mokėti kyšį?

– Ne, niekada – jeigu laikaisi įstatymų, kyšių mokėti nereikia. Žinoma, įstatymai reikalauja įvykdyti daug procedūrų, tačiau jas įvykdyti yra įmanoma, ir jei viską darai teisėtai, niekas jokių kyšių neprašys.

– Kartais verslininkai sako, jog Lietuvoje dar jaučiamas Sovietų Sąjungos pėdsakas, ar jums kyla tokių asociacijų?

– Visos valstybės turi istoriją, kuri padeda susiformuoti tautai. Manau, visuomet Lietuvoje bus Sovietų Sąjungos laikų palikimo, kaip išlieka prisiminimai ir apie pozityvius dalykus, pavyzdžiui, kad Lietuvos teritorija siekė nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai, kas mane nustebino ir padarė įspūdį atvykus dirbti į Lietuvą, buvo suvokimas, jog šalis buvo okupuota 50-imt metų ir išsaugojo savo kalbą, kultūrą, istoriją bei suvokimą, kad yra vieninga tauta. Taigi, lietuviai turi stuburą ir iš esmės nesikeičia net po 50-ies metų okupacijos. Palyginimui, Danija buvo okupuota Vokietijos tik 5-erius metus.

– Ar matote Lietuvoje papildomų resursų verslui, kurių nėra kitose šalyse?

– Lietuva turi du pagrindinius resursus: gamtą ir protą. Taigi, galima kur kas efektyviau ūkininkauti ir pagaminti žymiai daugiau maisto, kurį galima eksportuoti, taip pat galima plėtoti žinių reikalaujančias pramones, pavyzdžiui, farmaciją, informacines technologijas. Lietuvoje yra sukurta tinkama sukurta infrastruktūra verslui kurti, yra patogi geografinė padėtis: pakankamai greitai galima pasiekti įvairias rinkas. Žinoma, norėčiau, kad šalyje būtų mažesnis korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygis, taip pat norėčiau, kad politikai pagalvotų apie tai, iš ko šalis gyvens ateityje.

Man šiek tiek liūdna, kai politikai labai džiaugiasi, kad į Lietuvą ateina didžiosios bendrovės čia steigti pagalbinių padalinių arba plėtoti sąnaudoms imlių verslų. Tačiau reikia atminti, kad šie verslai į Lietuvą atėjo dėl pigios darbo jėgos, o šalies ekonomikai palaipsniui augant, algos didės ir tuomet jos išsikraustys. Jau dabar reikia pagalvoti, iš ko šalis gyvens ateinančius 10-20 metų. Manau, šiuo aspektu Lietuva ir Danija turi panašumų, nes Danijos pagrindiniai ištekliai taip pat yra gamta ir žmogaus protas.

– Kaip vertinate kalbas apie planuojamą mokesčių reformą?

– Manau, kad geriausia vengti neapibrėžtumo, nes jeigu yra nežinoma, kaip keisis mokesčių sistema, investuotojai ima atsargiau vertinti savo planus. Žinau, kad Lietuvoje jau kuris laikas diskutuojama apie progresinį pajamų apmokestinimą, tačiau, mokesčiai darbo pajamoms jau yra pakankamai dideli: žmonės į rankas gauna tik pusę sumos, kurią už jų darbą gali sumokėti darbdavys. Jeigu būtų įvesti progresiniai mokesčiai, kurie labai gerai skamba kaip rinkiminis šūkis ir būdas pritraukti žmonių balsų, reikia nepamiršti, kad bendrovės su profesionaliais, aukštą pridėtinę vertę kuriančiais darbuotojais, turės mokėti dar daugiau mokesčių ir investuoti Lietuvoje joms bus dar brangiau.

Tačiau „lubos“ socialiniam draudimui, t.y. „Sodrai“, turi būti įvestos: aukšto lygio specialistai, kurių algos rinkoje yra didelės, bendrovei dėl „Sodros“ mokesčio, kainuoja ypatingai daug. Tačiau kiti mokesčiai, pavyzdžiui, pelno ar pridėtinės vertės, mano manymu, yra pakankamai gerai subalansuoti.

– Taigi, jūs pasisakote prieš esminę mokesčių reformą?

– Aš puikiai suprantu, kad Lietuvai reikia surinkti daugiau mokesčių, nes yra didelis investicijų poreikis, tačiau yra visuotinai žinoma, kad apie 30 proc. šalies ekonomikos – šešėlyje. Taigi, jei mokesčių surinkimo sistema pagal dabartinę tvarką veiktų, tuomet šalies biudžetas surinktų kur kas daugiau pinigų. Pagalvokite, kiek daug dalykų įvežama į Lietuvą išvengiant mokesčių: maistas, tabakas, degalai ir jų pardavimai generuoja milžiniškas sumas.

– Kokį esate susidaręs įspūdį apie Vilnių, Lietuvą gyvendamas čia?

– Vilnius yra puikus miestas, jame yra patogu gyventi. Pastebiu, kad tarp Lietuvos ir Danijos yra vis mažiau skirtumų: žmonės – malonūs ir išsilavinę žmonės, kultūrinis gyvenimas – turtingas, be to, panašus gamtovaizdis. Kai čia atvykau, skirtumai buvo akivaizdūs. Prisimenu, jog 1996-1997 m. skatinome savo darbuotojus vykti padirbėti į Daniją ir jie buvo pakankamai išsigandę tokių stažuočių, o dabar žmonės vyksta ir slidinėjimo, ir trumpųjų savaitgalio atostogų į užsienį, jų pasaulėžiūra tampa vis platesnė. Tikiuosi, kad ateityje Lietuvos žmonės pradės dar aktyviau domėtis tuo, kas vyksta pasaulyje, ir mažiau dėmesio skirs realybės šou, bei TV serialams (juokiasi).

– Ar turite patarimų idėjų turintiems žmonėms, kurie svarsto, ar pradėti savo nuosavą verslą?

– Reikia tikėti tuo, ką darai, ir klausyti savo nuojautos, tačiau ne mažiau svarbu yra surasti žmonių, kurie palaikytų ir padėtų plėtoti sugalvotą idėją. Dar yra per daug baimės dalintis idėjomis ir darbais, tačiau reikia nepamiršti, kad tai yra labai svarbu.

– Ačiū jums už pokalbį.