Andrius Lisovskis: Lietuvos vairuotojai – „palaida bala“

UAB „Calenberg Vilnius“ vadovas Andrius Lisovskis mielai sutiko atskleisti perkraustymo verslo, kuriame dirba 17 metų, ypatumus. Pradėjęs karjerą nuo Amerikos ambasados darbuotojų perkraustymo, šiuo metu A. Lisovskis vadovauja kompanijai, kuri jau įvykdė perkraustymus į tolimus kraštus kaip Aliaska, Naujoji Zelandija, Japonija, Buenos Aires, Brazilija, Meksika…

Esate seniausiai veikianti perkraustymo kompanija Pabaltijo šalyse. Nuo ko pradėjote veiklą, ir kodėl pasirinkote perkraustymo verslo sritį?

Prieš 18 metų kolegė dirbusi Amerikos ambasadoje ir pasakė, kad vienam amerikiečiui reikia padėti persikraustyti. Užsienio perkraustymo kompanija buvo per brangi, Lietuvoje specializuotų perkraustymo kompanijų nebuvo, todėl mes studentai mielai sutikome padėti. Nieko nesulaužėme, nieko nesugadinome, gavome rekomendacijas, todėl pagalbos prašymų iš Amerikos ambasados vis daugėjo. Sužinoję perkraustymo ypatumų, savo paslaugas pasiūlėme Vokietijos ambasadai. Tuometinis kancleris pasakė, kad vis tik nelabai dar ką mokame ir nukreipė pasimokyti Vokietijos perkraustymo įmonėse.

Vokietijos kompanijai „Calenberg“ išsiuntėme faksą (e-mail‘ų dar nebuvo). Jie susidomėjo ir pakvietė mus į kursus. Taip pradėjome dirbti nuo mažų dalykų, o  prieš 10 metų atsiskyrėme nuo motininės įmonės „Calenberg“ ir dabar esame visai atskira įmonė.

Kas pagrindiniai Jūsų užsakovai: verslo įmonės, privatūs asmenys?

Nuo verslo pradžios iki dabar 70 – 80 proc. perkraustymų užsako diplomatai. Esame perkraustę visas ambasadas. Verslo įmonės Lietuvoje retesni klientai. Kadangi biuro perkraustymo metu pervežami ne asmeniniai, o įmonės daiktai, užsakovai labiau įvertina kainą, ne kokybę. Dėl to biuro perkėlimas į kitą vietą gali tapti nesėkmingu, chaotišku procesu. Visą logistiką, terminus, poreikius būtina suderinti iš anksto.

Papasakokite, kokie svarbiausi perkraustymo verslo aspektai?

Pirmiausiai, išsiaiškinami užsakovo poreikiai, vyksta planavimas. Labai svarbus pakavimo/išpakavimo procesas. Pakavimas priklauso nuo to, kokiu transportu vežami daiktai. Kai vežame savo sunkvežimiais, esame užtikrinti kokybe, o kai gabename lėktuvu, daiktai papildomai pakuojami į dideles „oro dėžes.“ Perkraustymams dedikavome 4 sunkvežimius. Sunkvežimis pavažiuoja po konteineriu, kuris būtinai turi būti kietašonis.  Tentas perkraustymams netinka, nes yra pažeidžiamas ir bet kokios oro sąlygos gali pakenkti kroviniui. Be to tentiniame vilkike visi daiktai nestabilūs. Automobiliams perkelti į konteinerius naudojame specialias rampas. Kitas svarbus aspektas – pakuotojų kompetencija. 99 proc. mūsų perkraustymų Europoje vykdo tie patys žmonės: kurie supakuoja, tie ir iškrauna, todėl reikia nuolat treniruoti pakuotojus, kad nekristų jų kvalifikacija, kad neprarastų įgūdžių.

Teikdami perkraustymo paslaugas įsitvirtinote Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos bei Suomijos rinkose. Kokius vykdėte marketingo sprendimus, siekdami užkariauti šias rinkas?

Mūsų reklamos niekur nepamatysite. Mūsų reklama – geras darbas. Žmonės kalbasi. Nei Rygoje, nei Maskvoje, nei kitur nedarome jokių reklaminių akcijų. Mes vizituojame. Žinome ambasadas, kuriose darbuotojai keičiasi. Nuvažiuojame, prisistatome. Pirmais metais buvo labai sunku, o dabar jau mus žino ir viskas yra daug paprasčiau.

Ar klientai žino, ko reikalauti iš perkraustymo įmonės?

Lietuvoje turime daug klientų, kurie nesupranta, ko reikalauti iš kraustytojo. Įprastai, jie neturi klausimų ir domisi tik kaina. Užsieniečiai priešingai, kokybės atžvilgiu yra daug reiklesni ir, pirmiausiai, užduoda kontrolinius klausimus. Kiekvienas perkraustymo paslaugų užsakovas rinkdamasis įmonę būtinai turi paklausti, kokios bus pakavimo medžiagos, kiek jų bus, kaip bus supakuoti specifiniai daiktai, koks bus naudojamas transportas, ar į sąmatą įtrauktas pakavimas, ar kaina galutinė, kiek dienų truks pakavimas, kiek ilgai įmonėje dirba pakuotojas, kokia jo patirtis… Taip pat vertėtų nepatingėti atvykti pažiūrėti, kaip pakuojami kitų klientų daiktai, kaip jie sandėliuojami – ar patalpa drėgna, ar šalta. Kad perkraustymas vyktų sklandžiai, visa tai turi būti aptarti dar prieš sąmatą.

Ar perkraustymo verslas priklauso nuo sezoniškumo?

Labai. Dažniausiai diplomatai persikrausto šeimomis, todėl, kraustomasi vasaros metu, kai vaikai baigia mokyklas, tėvai atostogauja. Pagrindinis persikraustymo sezonas nuo birželio vidurio iki spalio. Siekdami eliminuoti sezoniškumą, užsiimame ne tik perkraustymo paslaugomis, bet ir pramoniniais pervežimais. Dirbame su vakarų Europos rinka. Taip išvengiame nereikalingų dokumentų tvarkymo, eilių pasienyje. Nors vakarų Europoje kainos nėra didelės, įmanomas tikslus pervežimų planavimas.

Perkraustymus vykdote visų rūšių transportu: krovininiu, jūrų, oro. Ar naudojate verslo valdymo programas?

Verslo valdymo programų įmonėje nenaudojame. Per metus turime apie 300 perkraustymų, todėl valdymo procesą dar sukoordinuojame patys. Kiekvienas darbuotojas priskirtas prie kliento nuo pirmos pažinties iki kliento raštiško patvirtinimo, kad visi darbai atlikti. Vienas žmogus koordinuoja viską nuo – iki, todėl klientas žino, kam paskambinęs gaus visus atsakymus.

Daugelis pervežimo paslaugas teikiančių įmonių susiduria su gerų vairuotojų ir stoka. Ar Jūsų taip pat susiduriate su šiomis problemomis ir kokius sprendimus, išeitis matote?

Vairuotojų problema yra kaip ir pas visus. Lietuvos vilkikų vairuotojai nedisciplinuoti. Jie įžūliai aiškina: „aš nepavėlavau, aš tik 4 val. vėliau atvažiavau,“ nors dirbant vakarų Europoje jau 10 min. vėlavimas yra blogai. Pavyzdžiui, rytų Europoje dirbusiems vilkikų vairuotojams standartinių darbo-poilsio rėžimo numatytų poilsio valandų nebeužtenka, nes jie pripratę ilgiau ilsėtis. Mano nuomone, vairuotojai yra vykdytojai ir turi laikytis reikalavimų, o dabar jie patys planuoja savo laiką, darbą. Taip būti neturėtų. Lietuvos vairuotojai – „palaida bala“, tačiau bėda ta, kad transporto įmonių vadovai leidžia daryti vairuotojams tai, ką jie nori. Versle svarbiausia, kad tai darbuotojai sutiktų su tavo darbo sąlygomis. Visi pavaldiniai nekalti. Kalti jų vadovai, kurie nevadovauja, nesukuria atitinkamų sąlygų, nemoka išsireikalauti. Vairuotojus reikia auklėti. Kai žmogus įpratęs 10 metų planuoti reiso laiką pats, jį pakeisti sudėtinga.

Vairuotojai migruoja per firmas. Turėtų, pagaliau, būti sukurta vieninga vairuotojų bazė, apie kurią kalbama 10-15 metų, tačiau jos nėra. Įmonių vadovai galėtų pasidalinti įrašais apie vairuotojus, įspėtų ar rekomenduotų. Dabar ateina vilkiko vairuotojas, sako, koks jis geras, nors jį jau 10 kartų visi išmetė. Užtektų įmonių, kuriose dirbo ir datų, nes tai jau daug ką pasako, o pasiskambinęs gali išsiaiškinti ir detaliau. „Linava“ tokią sistemą žadėjo parengti, tačiau kol kas niekas jos nesukuria.

Jūsų įmonė – „Linavos“ narė. Kokią naudą be TIR knygelių gaunate iš šios organizacijos? Ar ji pakankamai gerai atstovauja Jūsų kompanijos interesus, ir kiek Jums aktualūs vidiniai šios asociacijos įvykiai?

Kiek mums reikia – atstovauja. TIR knygeles gauname, Vyriausybėje – nežinau, kokią įtaką „Linava“ gali padaryti, tačiau, manau, jei nebūtų „Linavos“, Vyriausybė dar labiau vežėjus būtų „užspaudusi“. Esame pripratę sakyti, kad kažkas yra kaltas, kažkas neatstovauja, negerai atstovauja, tačiau mes patys turime daryti, ko mums reikia. Kodėl „Linava“ turi už mus kažką padaryti? Jei Nebūtų „Linavos, būtų dar blogiau. Vidinės asociacijos peripetijos man jau atsibodo, todėl nebesidomiu, kaip ten, kas vyksta.

Jūsų verslo sėkmės paslaptis…

Sėkmingo verslo paslaptis, padaryti viską, kad klientas būtų laimingas, pranokti kliento lūkesčius. Kito kelio nėra. Jei klientas bus nusivylęs, sėkmė nepalydės nei vieno.