Atsargiai, tranzitas užsidaro!

Kremlius sumanė nubausti Bulgariją stabdydama rusiškų dujų pumpavimą per jos teritorija, o Baltarusiją – uždrausdama šiuo „koridoriumi“ įvežti europietiško maisto.  Maskvoje nutarta, kad Eurazijos ekonomines sąjungos (EES) gimtadienis yra pats tinkamiausias laikas sukelti grandiozinį skandalą vienam iš nedaugelio likusių draugų. Tokie veiksmai liudija nenorėjimą suprasti, kad EES nėra toks jau svaiginančiai viliojantis pasiūlymas jaunesniems jos nariams. Priekaištaudamas juos tik suerzinsi. Tai tikrai ne Sovietų Sąjunga, kad ir kaip apie tai svaigtų Kremliaus strategai.  

Gruodžio pradžia pažymėta dvejomis sinchronizuotomis propagandinėmis atakomis – prieš Bulgariją ir Baltarusiją. Kaip bebūtų ironiška, bet abu objektai, į kurios nukrypo šventas Maskvos pyktis, yra mažos slavu ir stačiatikių valstybės, gyventojų skaičiumi neviršijančios 10 mln. ribos. Be to, labai artimos Rusijai pagal istoriją ir iš dalies netgi administracinę sąrangą – jeigu tikėtume popieriais, tai Baltarusija ir Rusija vos ne viena valstybe. Bet visa tai nė trupučio nekliudė piktai kampanijai prieš jas. Atrodo net nulėmė.

Bulgariją Vladimiras Putinas nubaudė stabdydamas arba grasindamas stabdyti dujotiekio „Južnyj potok“ statybą, kuriuo buvo numatyta per Bulgarijos teritorija pumpuoti rusiškas dujas į Europą. O Baltarusija nubaudė (tiksliau prigrasino nubausti) muitinės kontrolės Rusijos-Baltarusijos pasienyje atnaujinimu – nes į Rusiją patenka uždrausta europietiška produkcija su baltarusiškais produktų ženklais, tariamai tranzitu vežama į Kazachstaną ar Kiniją.

Sofijoje daug kas juokėsi, kad Vladimiras Putinas išrinko tinkamą vietą pasakyti bulgarams apie savo sprendimą – Turkiją, su kuria Rusija kariavo metų metus ir net dėl Bulgarijos išlaisvinimo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka visa tai pakomentavo taip: „Rusija pasielgė nedorai…, pažeidė visus susitarimus, kurios mes pasiekėme kartu mūsų Muitų sąjungoje…, mes kategoriškai uždraudėme visas machinacijas su vakarų produkcija, kurias naudojant ji buvo gabenama į Rusiją. Bet mes kaip perdirbome taip ir perdirbime tokią produkciją Baltarusijos teritorijoje, kurią mūsų manymu turime perdirbinėti. Mes negalime uždrausti tranzitą į kitas šalys per Baltarusijos teritoriją, nes tai pažeidžia visas tarptautinės teisės normas. Atrodo, kad Rusija bando uždaryti Baltarusija kaip tranzitinę šalį“.

Būtent taip ir išeina. Panašu, kad Kremliuje vis dar gyvenama sovietų laikų prisiminimais, kai Maskva tiesiog įsakinėjo Minskui. Dėl to į nuo sausio 1-osios dienos naują pavadinimą turėsianti Muitų Sąjungą žiuri kaip į maskuotę, kurios dėka siekiama šokdinti sąjungininkus, nebūtinai atsižvelgti į jų interesus. Įsitraukus į ekonomini karą su Vakarais ir savanoriškai paskelbdamas absurdišką embargo europietiškiems produktams, Kremlius nesikonsultavęs nei su Minsku, nei su Astana. Keista buvo tikėtis, kad jie negalvodami įsivels į svetimą karą, kuris atneš jiems daug nuostolių. Visiškai suprantama, kad kitos šalys bando visus keistus Rusijos valdžios sprendimus paversti nauda sau.

Žinoma, kad Baltarusija negalės ir nenorės uždrausti europietiškų produktų tranzitą per savo teritoriją, ar jų gabenimą į Rusiją po tam tikro perdirbimo (tuo neabejotinai suteikdami naudos paprastiems pirkėjams Rusijoje).

Toks pats nesupratimas dėl dabartinių reikalų ir konflikte su Bulgarija. Toks projekto „Južnyj potok“ finišas atrodo logiškas, nes šis dujotiekis tampa niekam reikalingu. ES jau seniai bando sumažinti savo priklausomybe nuo Rusijos dujų. Tai ne rusofobija. Tai logika. Kai teikėjų daug ir kai jie tarpusavyje konkuruoja, dujų kainos krinta, o jei net auga tai palyginti nedaug.

Direktyvų ir reglamentų komplekto, vadinamo „Trečiuoju energetiniu ES paketu“, tikslas sumažinti bet kokią monopoliją, o net tik dujų teikimo, kaip galvoja rusai. Tikėdami tuo, kad visas pasaulis tik ir galvoja kaip čia Rusijai padaryti blogiau, veda prie visiško kitų šalių veiksmų ir sprendimų nesuvokimo. O kaip viską vainikuoja nenorėjimas susitaikyti su tuo, kad pardavėjų viešpatavimas energijos teikėjų rinkoje eina į pabaigą, gimsta „netikėtos“ istorijos su „Južnyj potok“.

Visa tai primena laikus, kai naftos ir dujų pirkėjai elgėsi taip, lyg būtų sovietų parduotuvėje – meilikavo pardavėjui ir kentė visas jo užgaidas. Tuomet viską, kas buvo panašu į „Trečiąjį energetikos paketą“, galima tėkšti tiesiai į europietiškus veidus.

Panašu, kad „Gazprom“ kartu su Kremlium nepastebėjo, jog laikai pasikeitė. Rinkoje atsirado konkurentų. Po to piktintis dėl „Trečiojo energetikos paketo“ tapo beprasmiška. Reikėjo arba prie jo standartizuoti „Južnyj potok“ arba nutraukti projektą. Bet nei to, nei to nepadarė, o tik sukėlė vangiai tekanti skandalą su europiečiais. Kuris aiškiai pakilo į kitą lygmenį kai prasidėjo konfliktas su Ukraina.

Bulgarija, kaip pirma tranzito šalis, liko paskutine šiame gigantų konflikte ir pagalvojo, ar tikrai jai naudingas tas dujotiekis?. Vieningos nuomonės dėl šio projekto nebuvo nuo pat pradžios, o dabar argumentų „prieš“ gerokai padaugėjo. Pyktis su Briuseliu ten taip pat niekas nenori. Ne taip kaip EES, ES ilgą laiką lieka labai patrauklus net patiems mažiausiems savo nariams. Sofija nepareiškė visai atsisakanti „Južnyj potok“, bet projektas vis vien „pakibo“.

„Skyrybos“ su bulgarais iš esmės tokios pat demonstratyvios, kaip ir sutarimas su turkais dėl dujotiekio per jų teritorija. Ir vėl gi Kremliuje ko gero nesuprantama, kad pasaulinė prekyba pasikeitė, ir turkai išreikš dar daugiau sąlygų nei bulgarai ar ukrainiečiai.

Bandymas savo pykti išlieti ant Bulgarijos ir Baltarusijos parodo, kad Rusijos valdžia nenori mokintis gyventi dabartiniame pasaulyje. Jis dabar visai kitoks, nei Kremlius norėtų.